Naujienų agentūros BNS duomenimis, didžiausią deficito dalį sudarys "Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų deficitas - rugsėjo pabaigoje paskaičiuota, kad per visus šiuos metus bendros jų išlaidos viršys pajamas 1,112 mlrd. litų.
Neatmetama, kad šios prognozės gali būti pakankamai optimistinės.
Tuo tarpu premjeras Gediminas Kirkilas penktadienį ėmė apie šį deficitą kalbėti kaip apie ateinančiųjų metų planuojamo biudžeto duomenis.
„Latviai planuoja 1,8 proc. biudžeto deficitą, o Lietuvai, manau 2,3 proc. biudžeto deficitas nėra dramatiškas reikalas. Žinote, mes negalime peržengti 3 proc. ribos. Lėtėjant ekonomikai mes turime priimti sprendimus ir apsaugoti žmones pirmiausiai socialiniu požiūriu, išsaugoti jų atlyginimų augimą, o ne vien tik tai laikytis įvairių kriterijų. Lėtėjant ekonomikai tai yra neišvengiamas dalykas", - kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Jo teigimu, šių metų valdžios sektoriaus deficitas paaiškės tik metų pabaigoje.
Skolintis gali tapti dar brangiau ir sudėtingiau
DELFI primena, kad ketvirtadienį pasikvietęs G. Kirkilą ir finansų ministrą Rimantą Šadžių prezidentas Valdas Adamkus perspėjo, kad Lietuva artėja prie kritinės 3 proc. BVP sudarančio biudžeto deficito ribos.
„Žinoma, dabartinė situacija pasaulio finansų rinkose komplikuoja Lietuvos padėtį – tiek ekonomikos augimo, tiek biudžeto surinkimo perspektyvas. Ši situacija nebūtų buvusi tokia sudėtinga, jeigu anksčiau, kai Lietuva buvo viena sparčiausiai augančių valstybių Europos Sąjungoje, būtų buvę sutvarkyti viešieji finansai – imtasi reformų ir tose srityse, kur galima, pritrauktas privatus kapitalas, pasiektas subalansuotas arba perteklinis biudžetas. Taip būtų buvę galima pasirengti laukiantiems sunkumams", - DELFI penktadienį sakė prezidento patarėjas Ramūnas Vilpišauskas.
Šiuo metu visas biudžeto deficitas dengiamas skolintomis lėšomis. O dabartinėje situacijoje skolinimasis tapo sudėtingesnis ir brangesnis. Didėjant biudžeto deficitui Lietuvos galimybės pasiskolinti gali dar labiau apsiriboti.
Prezidentas, aptaręs ateinančiųjų metų biudžeto projektą, paragino „nedelsiant parengti reikalingus įstatymus, kurie mažintų Vyriausybės finansinius įsipareigojimus". Juos būtina pateikti kartu su kitų metų biudžetu.
„Jeigu tai nebus padaryta, kitais metais Lietuva pajus tikrąsias finansinio neatsakingumo pasekmes", - ketvirtadienį prezidentą citavo jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Viršijus 3 proc. - euro nematyti
Apie šią grėsmę Lietuvai prieš keletą savaičių buvo kalbėjęs ir už ekonomikos ir pinigų politiką atsakingas eurokomisaras Joaquinas Almunia, prieš keletą savaičių atvykęs pažiūrėti, kaip Lietuvai sekasi vykdyti biudžetą ir rengti kitų metų projektą.
Europos Sąjungoje pagal Mastrichto sutartimi nustatytus kriterijus metinis šalies biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola neturi viršyti 60 proc. BVP praėjusiųjų fiskalinių metų pabaigoje.
Prieš šalį narę, viršijusią 3 proc. ribą, gali būti pradėta perviršinio deficito procedūra, kuri buvo pradėta ne vienai ES narei. Tačiau, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje duomenimis, joje numatytas finansinės sankcijos dar nebuvo pritaikytos nė vienai valstybei.
„Procedūros pradėjimas valstybei, nesančiai eurozonoje, yra rimtas signalas, kad reikia tvarkytis su savo finansais", - DELFI sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovas spaudai Jurgis Vilčinskas.
Lietuva savo konvergencijos programoje yra pažadėjusi, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas neviršys 0,5 proc. Tačiau sankcijų už pažeistas konvergencijos nuostatas šalims narėms nenumatyta.
Valdžios sektoriaus biudžetą sudaro centrinės, regioninės ir vietinės valdžių, socialinės apsaugos fondų biudžetai.
2008 metais į valstybės biudžetą planuota surinkti 25, 571 mlrd. litų, iš jų – 5 ,112 mlrd. litų sudarys ES ir kitos paramos lėšos. Šių metų biudžetas buvo laikomas ypač optimistiniu ir sunkiai įgyvendinamas.
