Taip jie reagavo į incidentą, kai balandžio 20 d. buvo pašautas neginkluotas ir nepilotuojamas Gruzijos lėktuvas, vykdęs žvalgybos misiją virš savo šalies teritorijos. Gruzijos oro pajėgos paskelbė, kad orlaivis buvo atakuotas iš Rusijos oro pajėgų reaktyvinio lėktuvo.
„Rusijos lėktuvas „Mig-29“ visiškai nelegaliai buvo mūsų teritorijoje“, - naujienų agentūrai „Reuters“ teigė Gruzijos oro pajėgų vadas pulkininkas Deividas Nairašvilis.
Vėliau Gruzijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo medžiagą, kurioje esą užfiksuota, kaip Rusijos naikintuvas šauna į Gruzijos lėktuvą, skrendantį virš atsiskyrusio Abchazijos regiono.
Rusijos oro pajėgų atstovas tokius kaltinimus atmetė: „Nesąmonė. Ką galėtų Rusijos reaktyvinis lėktuvas daryti Gruzijos oro erdvėje?“
Vadina atvira agresija
T. Jakobašvilis interviu televizijai BBC šį incidentą pavadino „atvira agresija“, nukreipta prieš Gruziją. Anot jo, esama „nepaneigiamų įrodymų, kad tai buvo Rusijos karinis lėktuvas“.
Ministras paprašė tarptautinės paramos, siekiant užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje. T. Jakobašvilio teigimu, tarptautinė bendruomenė „turėtų ne tik įvardyti ir gėdyti, bet ir griežtai veikti, kad būtų išvengta Rusijos veiksmų“.
„Mes tvirtai manome, kad toks elgesys, jei jis nebus pasmerktas ir prieš jį bus užmerkiamos akys, tęsis Gruzijoje. Be to, jis bus tęsiamas, labiausiai tikėtina, Baltijos šalyse“, - įspėjo ministras.
Užstojo ir V. Adamkus
Lietuvos vadovas V. Adamkus savo ruožtu išsiuntė laišką Europos Sąjungos narių, Europos Komisijos, NATO, Jungtinių Tautų, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijų vadovams dėl Rusijos veiksmų kai kurių Gruzijos teritorijų atžvilgiu.
Jis priminė, kad tarptautinė bendruomenė ne kartą pabrėžė, jog vadinamuosius „užšaldytus konfliktus“ Gruzijoje reikia spręsti taikiai. Lisabonoje ir Stambule vykusiuose ESBO vadovų susitikimuose priimtose griežtose deklaracijose buvo patvirtinta tvirta parama Gruzijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui nepažeidžiant tarptautiniu mastu pripažintų sienų.
Dokumentuose buvo vienareikšmiškai pasmerktas Abchazijos separatistinės valdžios vykdomas „etninis valymas“ ir su juo susijęs masinis naikinimas bei priverstinis gyventojų, daugiausia gruzinų, ištrėmimas. Nepaisant tarptautinės bendruomenės pastangų, šimtai tūkstančių išvarytų žmonių dar negrįžo tėvynėn.
V. Adamkus atkreipė dėmesį į Gruzijos valdžios institucijų pastangas konstruktyviai derėtis su pasiskelbusia separatistine valdžia (pavyzdžiui, prezidento Michailo Saakašvilio iniciatyvą derybas dėl politinio Abchazijos konflikto sprendimo) ir paragino bendromis pastangomis ieškoti taikaus konfliktų sprendimo.
„Kartu esu labai susirūpinęs dėl kai kurių šių konfliktų sprendimo proceso dalyvių, visų pirma Rusijos Federacijos, vienašalių sprendimų ir veiksmų be Gruzijos vyriausybės sutikimo užmegzti oficialius santykius su pasiskelbusios separatistinės Pietų Osetijos ir Abchazijos valdžios institucijomis, - teigiama prezidento laiške. – Tokie veiksmai, nesuderinami su tarptautinės bendruomenės parama Gruzijos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui nepažeidžiant tarptautiniu mastu pripažintų sienų, destabilizuoja padėtį regione ir kenkia tarptautinėms priemonėms bei pastangoms konfliktus spręsti taikiai“.
Lietuvos vadovas paragino JT, ESBO, NATO bei ES vadovus ir pastarųjų nares atidžiai stebėti „vienašališkus Rusijos Federacijos, kuri anksčiau buvo laikoma taikaus šių konfliktų sprendimo proceso pagalbininke, veiksmus“.
Premjeras apsilankė Gruzijoje
Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas trečiadienį atvyko į Tbilisį.
Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas išsakė paramą Gruzijai, patekusiai į sudėtingą tarptautinę padėtį po Rusijos ketinimų plėtoti ryšius su separatistiniais Abchazijos ir Pietų Osetijos režimais. Į Tbilisį susitikti su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu premjeras užsuko, grįždamas iš vizito Azerbaidžane ir Turkmėnistane.
G. Kirkilo įsitikinimu, toks Rusijos sprendimas nesuderinamas su tarptautinės teisės principais ir destabilizuoja padėtį Pietų Kaukazo regione. Lietuvos premjeras pabrėžė Gruzijos teritorinio integralumo ir suvereniteto principus ir pasisakė už taikaus dialogo perspektyvą.