Zvimbiančia galva grįžtate namo. Minutėlei išsidrebiate krėsle, bandote atsipalaiduoti bei pasimėgauti tyla. Tačiau vietoj jos išgirstate iki kaulų smegenų įgrisusį žemo dažnio kolonėlės „bumčiką“. Kaimynams jau ne kartą skundėtės. „Ir jūsų vaikai tuoj taip darys“, - atrėžė šie.
Tiesa, 22-tą valandą paauglys muziką išjungia. Tačiau tuomet „apsireiškia“ kaimynai iš viršaus, kurie kaip tik tokiu metu įsijungia televizorių. Gelbėdamiesi įsijungiate savo televizorių, bet kaimynai savuoju vis tiek jį perrėkia. Jei pabandysite jiems pabarbenti per radiatorius, „gausite“ atgal: esą nieko bloga nedarome.
Tai dar ne viskas. Kaimynai savaitgaliai įpratę keltis anksti ir nuo aštuonių ryto pradeda siurbti kambarius ar įjungia skalbimo mašiną.
Šis vaizdelis nėra gyvenimo parodija. Tai visiškai reali vienos vilnietės kasdienybė, kuri tęsiasi daugiau nei pusmetį. Moteris tikina abiejų šių kaimynų pradėjusi nekęsti, nors iš tiesų jų nė nepažįsta.
Skundžiasi net dėl šaldytuvo garso
Pasirodo, tokie kantrūs ne visi piliečiai. Anot Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus vyresniojo specialisto Lino Grincevičiaus, sostinėje pareigūnai kviečiami maždaug kas 7 minutes. Dauguma šių iškvietimų susiję su kaimynais.
„Pagrindinis tokių iškvietimų srautas – nuo 21-os iki 3-ios valandos nakties. Dieną skundžiasi nebent pensinio amžiaus žmonės, kurie daugiau būna namuose. Dažnai juos dirgina net kaimynų skalbimo mašina, - pasakojo pareigūnas. – Tuo tarpu naktį triukšmu laikomas bet koks krepštelėjimas. Žinoma, po darbo kiekvienas namuose nori pailsėti. Kita vertus, vienam lakstantis virš galvų vaikas ar aukštakulnių kaukšėjimas trukdo, kitam – ne“.
Dar viena nepagrįstų skundų kategorija – iš psichikos problemų turinčių žmonių „Per pilnatį, kai šie žmonės tampa labai pažeidžiami ir į viską jautriau reaguoja, tokių skundų – apie 30 proc. Dažnai jie tiesiog neturi su kuo pasikalbėti. Vaikai su jais nebendrauja, kaimynai taip pat vengia.
Jiems belieka kreiptis į valstybinės institucijos, kuriose juos visada išklausys. Vienam atrodo, kad kažkas narkotikus gamina, kitam – kad kaimynė prostitucija užsiima. Mes tikriname visus pranešimus“, - pasakojo L. Grincevičius.
Anot pareigūno, kaimynais nepatenkinti žmonės retai kada sutinka dalyvauti juos drausminant tiesiogiai. Neretai jie nė nebando iš pradžių su kaimynais pabandyti susitarti patiems, tačiau iškart kviečia pareigūnus.
„Būna ir taip, kad atvykę pareigūnai randa užrakintas kodines duris. Juos kvietęs asmuo net nepasirūpina, kad jie įeitų. Tuomet belieka apeiti pastatą ir, jei niekur akivaizdžiai nesklinda triukšmas, keliauti toliau“, - teigė pareigūnas. Jei niekas buvusio triukšmo nepaliudys, bausti pažeidėjų pareigūnai neturi teisės.
Kaip ir neturi teisės užeiti į šeimininko butą, jei šis prieštarauja. Pavyzdžiui, pasitaiko skundų, kai kaimynas kaltinamas kokia nors nelegalia gamybine veikla. „Tokiais atvejais visgi žmonės mus geranoriškai įsileidžia norėdami įrodyti, kad jokios veiklos iš tiesų nevykdo. Dažniausiai dėl triukšmo būna kalta buitinė technika“, - pasakojo pašnekovas.
Paprastai kaimynų ginčą bandoma išspręsti vietoje. Jei nepavyksta, tuomet pranešėjas rašo skundą ir ramybės trikdytojas įspėjamas įstatymų nustatyta tvarka. „Buvo atvejis, kai vaikas kompiuteriu su pajungtomis kolonėlėmis naktį žaisdavo kompiuterinius žaidimus. Po pareigūnų pastabos jis tiesiog užsidėjo ausines ir visi liko patenkinti“, - pasakojo L. Grincevičius.
Koks garsas leidžiamas?
Lietuvoje galioja ir higiena norma, kurioje nurodomas leistinas triukšmo lygis įvairiu paros metu. Ramybė gyvenamosiose patalpose turi įsivyrauti nuo 18 val., o nuo 22 val. prasideda nakties metas. Leidžiamas triukšmo lygis nuo 6 iki 18 val. – 45 decibelų, nuo 18 iki 22 val. – 40, nuo 22 iki 6 val. – 35.
Kad būtų vaizdžiau, 30 decibelų garsą skleidžia laikrodžio tiksėjimas, lapų šnarėjimas, 35 – žmonių šnabždesys, 40 – negarsi kalba, 50 – įprasta kalba, 60 – elektrinė barzdos skutimo mašinėlė, 90 – riksmas.
Garso lygio matavimus atlieka visuomenės sveikatos centrai, tačiau pastarieji nemokamai matuoja tik kavinių, klubų ar gamybos įmonių keliamą triukšmą. Už kaimyno keliamo triukšmo matavimus žmogus turi susimokėti pats. Tyrimas kainuoja apie 50 litų, tačiau specialistai įspėja, kad jį atlikti labai sudėtinga. Sutartu metu kaimynas, kaip tyčia, gali netriukšmauti, o susimokėti už iškvietimą teks.
Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos Astos Razmienės, leistinas triukšmas nedidelis, o mūsų pastatai – labai prasti. Laikantis šių normatyvų, tektų apriboti bet kokią žmogaus veiklą. Todėl specialistė pataria pirmiausiai bandyti su kaimynais susitarti patiems.
„Tai trumpiausias kelias. Dažnai žmonės nė neįtaria, kad trukdo aplinkiniams. Gražiai pakalbėjus, atsivedus pas save, kad žmogus pats paklausytų, problemą dažnai galima išspręsti“, - įsitikinusi pašnekovė.
Anot jos, bene didžiausia problema – žemo dažnio kolonėlės. Teisės aktai nenormuoja atskirai žemų ir aukštų garsų, todėl labai dažnai pasitaiko, kad garsas tarsi neviršija leistinų ribų, tačiau žmogų jis vargina. Taip yra todėl, kad žemo dažnio skalėje garsas gerokai per didelis.
„Buvo keletas atvejų, kai kaimynai buvo itin įžūlūs. Norėdami padėti, davėme laboratorijos specialistų mobilius telefonus ir šie sutiko bet kada atvažiuoti. Tačiau tai jau buvo jų geranoriškumas, - pasakojo A. Razmienė. – Todėl įsivyravusi praktika, kad užtenka liudininkų. Matuoti garso lygio nebūtina“.
„Dėl viešosios tvarkos trikdymo mums nereikia matuoti decibelų. Užtenka, kad mes girdime. Taip pat neretai susivienija keli kaimynai ir pasirašo po vienu pareiškimu kaip liudininkai“, - patvirtino ir L. Grincevičius.
Skundų daugėja
Už viešosios tvarkos trikdymą pirmą kartą žmogus baudžiamas įspėjimu arba bauda iki 300 litų, antrą kartą – bauda nuo 300 iki 1 tūkst. litų. Nepilnamečiams baudos perpus mažesnės.
„Žinoma, yra žmonių, kurie baudą gali susimokėti vietoje ir toliau triukšmauti. Buvo tokių kuriozinių situacijų ir pareigūnai nieko negalėjo padaryti. Iš pradžių žmogus atsiprašydavo, o pareigūnams išvažiavus vėl linksmindavosi. Vėliau pradėjo siūlyti susimokėti baudą, kad tik pareigūnai leistų triukšmauti. Galiausiai visai jų neįsileido. Vis dėlto po kelių baudų po 1 tūkst. litų jis turbūt susimąstė, kad pigiau linksmintis bare“, - juokėsi pareigūnas.
Anot L. Grincevičiaus, baudas žmonės paprastai susimoka, nes yra įbauginti antstolių. „Žinoma, per metus pasitaiko asmeninių švenčių, tačiau tokiu atveju patarčiau žmonėms įspėti apie tai kaimynus ir iš anksto atsiprašyti. Tuomet ir policijos neprireiks“, - įsitikinęs pašnekovas.
2006 m. sostinėje buvo nustatyta apie 1100 pažeidimų dėl viešosios tvarkos trikdymo, 2007 m. – apie 1300, o šiemet, lyginant su praeitais metais, pažeidimų skaičius išaugo dar 10 proc. Kaip bebūtų keista, daugiau iškvietimų pareigūnai gauna į naujos statybos butus.
„Namai aukšti, o garso izoliacija nėra gera, todėl jei muzika garsiai groja pirmame aukšte, ją girdi dar ir gyvenantys šešioliktame. Butai čia dažnai apytušti, kol žmonės juos įsirengia, todėl garso niekas nesugeria“, - svarstė pašnekovas.