„Aš – Jovaras Vėtra Vidugiris. Mano mama – lietuvė. Mano tėtis – lietuvis. Konstitucinio Teismo sprendimu, esu Airijos pilietis“, - tokia frazė parašyta po pirmojo berniuko, dar neturinčio nė metų, nuotrauka.

Panašiai pristatomi visi 57 vaikai. Keliose nuotraukose – dar net negimusių mažylių atvaizdai. Vienoje fotografijoje – berniukas, suspėjęs tapti Lietuvos piliečiu, tačiau liepą pasaulį išvysiantis jo broliukas ar sesutė tokios galimybės nebeturės.

Dėl vienokių ar kitokių aplinkybių šie vaikai tapo ar taps Airijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Kanados, Suomijos, Vokietijos, Nyderlandų, Alžyro, Čilės, Rusijos, Dominikos Respublikos piliečiais. Nors mažylių mama, tėtis arba abu tėvai yra Lietuvos piliečiai, mūsų šalies paso jie neturi.

„Džiaugiamės galėdami Jums parodyti bent jau nedidele dalį vaikų, kurie nori, bet negali tapti Lietuvos Respublikos piliečiais, - tokį prierašą prie vaikų nuotraukų pridėjo Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jurga Vidugirienė. – Ar, pažiūrėję mūsų vaikams į akis, Jūs galite tvirtu balsu pasakyti, jog jie neverti būti lietuviais, jog jie neverti savo tėvų šalies pilietybės?“

Konstitucija numato, kad dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiai gali turėti tik išimtiniais atvejais. Tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar tai yra pernelyg plačiai paplitęs reiškinys. Seimas jau beveik pusantrų metų neapsisprendžia, ką daryti su dviguba pilietybe.

Bene skaudžiausiai šią problemą pajuto Airijoje vaikų susilaukiantys išeiviai. Mat įstatymai nenumato galimybė atsisakyti šios šalies pilietybės, o norint ją įgyti griežtų reikalavimų nėra. Jei bent vienas iš tėvų iki vaiko gimimo Airijoje būna pragyvenęs trejus metus, mažylis automatiškai tampa Airijos piliečiu.

Lietuvos pilietybės savo vaikui prašantys tėvai privalo įrodyti, kad jis tikrai nėra kitos valstybės pilietis. Kad to išvengtų, kai kurios moterys gimdyti iš Airijos skrenda į Lietuvą.

Todėl Airijoje gyvenantys lietuviai prieš keletą savaičių paragino tautiečius, kurių vaikai prarado galimybę tapti Lietuvos piliečiais, siųsti savo vaikų nuotraukas. Jos buvo sudėtos į vieną dokumentą ir išsiųstos visiems Seimo nariams.

Savo ruožtu Seimo narys Arminas Lydeka, vadovavęs naujo Pilietybės įstatymo rengėjams, tikina, kad tai tėra beprasmės, nors ir gražios pastangos.

„Mielieji mano, man jau nervai nelaiko dėl nesupratimo, kas vyksta, - DELFI trečiadienį sakė parlamentaras. – Nusistatymas yra vienareikšmis – visi Lietuvos vaikai, gyvenantys užsienyje, nesvarbu, kur gimtų, kokią pilietybę įgytų, turi turėti dvigubą pilietybę. Tokios akcijos yra gerai, parodo piliečių aktyvumą, bet jos tėra tuščias dalykas“.

A. Lydekos teigimu, kai kurie konstitucinės teisės žinovai balsavo prieš projektą, mat jis esą prieštarauja minėtam Konstitucinio Teismo sprendimui.

Naujos Pilietybės įstatymo redakcijos projektas jau kitą savaitę turėtų būti įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate. A. Lydeka vylėsi, kad dokumentą pavyks priimti dar šioje pavasario sesijoje.