2008 metų pirmaisiais mėnesiais Migracijos departamentas gavo 1303 prašymus išduoti darbo leidimą, tai yra 125 proc. daugiau nei 2007 metų pirmaisiais mėnesiais, kai buvo gauti 577 prašymai.
Iš viso leidimų gyventi Lietuvoje 2008 m. sausį-vasarį prašė 2468 užsieniečiai, tuo tarpu 2007 metų sausį-vasarį tokių prašymų buvo 1620.
Užsieniečių srautai nuo 2004 metų Lietuvoje išaugo dvigubai ir pernai išduota daugiau nei 12 tūkst. leidimų gyventi.
D. Paukštė tvirtina, kad Lietuvos įstatymai darbuotoją iš užsienio su Lietuvos darbuotoju sulygina tik reikalaujant abiems mokėti minimalų atlyginimą, todėl būtina nustatyti reikalavimą, kad darbuotojams iš kitų šalių būtų mokamas toks pat atlyginimas kaip vietiniams.
„Jeigu darbo įstatymuose panašios normos liks galioti, emigracija tikrai nemažės. Turi būti įtvirtinta nauja norma, kad užsienietis Lietuvoje negalėtų uždirbti mažiau nei vidutinis atlyginimas toje ūkio šakoje", – dėstė D. Paukštė.
Patirtis rodo, anot jo, kad tik darbo jėgai iš svetur tapus brangesne už vietinę, emigravę lietuviai pradėtų grįžti į Lietuvą.
„Padėtis Lietuvoje keisis, jeigu užsieniečių atsivežimas darbdaviui atneš ne maksimalų kaip dabar, o minimalų pelną, kol Lietuvoje daugiau gyventojų išvyksta nei grįžta, būtina įvesti užsieniečių integracijos mokestį", – tvirtino jis. Migracijos departamento atstovas mano, kad kiekvienais metais darbuotojo iš užsienio leidimas gyventi Lietuvoje galėtų brangti, pavyzdžiui, pirmaisiais metais jis kainuotų 1000 Lt, o antraisiais – 2000 Lt.
Statistika rodo, kad Lietuva yra paskutinė Europos Sąjungoje pagal išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų gyventojų santykį. Tačiau ir gyventojų iš užsienio Lietuvoje apsistoję vos 1 proc. lyginant su visu šalies gyventojų skaičiumi. 38 proc. Lietuvos imigrantų atvažiuoja iš Baltarusijos, o 36 proc. – iš Ukrainos. Oficialios institucijos skaičiuoja, kad per 18 nepriklausomybės metų iš Lietuvos emigravo daugiau nei 400 tūkst. gyventojų, tačiau neoficiali statistika rodo, kad išvykusių gali būti bent du kartus daugiau.
