Koncepcijoje pažymima, kad istorinėje išlikimo kovoje susiformavo drąsaus ir ryžtingo, tvirto ir kovingo, užsispyrusio ir atkaklaus, tiesmukiško, nors kiek ir stačiokiško, lietuvio būdas.
Vienas koncepcijos rengėjų Paulius Senūta aiškino, kad taip šiandien savęs nepristatinėja jokia kita šalis.
Pasiūlytai koncepcijai ketvirtadienį vienbalsiai pritarė premjero Gedimino Kirkilo vadovaujama Lietuvos įvaizdžio formavimo komisija. Per mėnesį komisijai bus pristatytas detalus veiksmų planas, kaip šalis save pristatys praktiškai.
Pirmu uždaviniu taps Lietuvos interneto vartų sukūrimas drąsios valstybės koncepcijos pagrindu. Koncepcijos pagrindu bus kuriamas naujas Lietuvos prekės ženklas - vienas prekės ženklo konkursas nesėkmingai jau skelbtas.
Koncepcija turėtų skatinti eksportą ir turizmą, būti palanki investicijoms. Jei, pasak P. Senūtos, jei didžiųjų valstybių strategijos būna pasiekimai, tai Lietuva su savo pasiekimais pasauliniu mastu nublanksta. Todėl čia labiausiai tinka idėją pagrįsti žmogaus būdo bruožu.
Koncepcijos rengėjai įsitikinę, kad Lietuvai geriausia save pristatyti Šiaurės šalių kontekste - šio regiono šalys suvokiamos kaip išprususios bei ekonomiškai stiprios, tuo tarpu Rytų ar Vidurio Europos regionai pasaulyje asocijuojasi su buvusiu sovietiniu bloku, pereinamosiomis ekonomikomis ir besiformuojančia visuomene.
Padėtų ir filmas, ir Guggenheimo muziejus
Strategijos kūrėjai aiškina, kad šūkio ir logotipo neužtenka: būtina įgyvendinti ir pasaulinio atgarsio sulauksiančius projektus. Pavyzdžiui, sukurti ir pastatyti pasaulinės reikšmės pastatą Lietuvoje, kuris savo ekstravagancija ir technologiniu pažangumu atkreiptų pasaulio dėmesį. Jam sukurti ir suprojektuoti Vyriausybė kreiptųsi į žymiausius pasaulio architektus.
Kita idėja - vaidybinis filmas apie herojiškas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kovas. Vaidybinis filmas būtų ne tik puikus būdas pasiekti žiūrovus visame pasaulyje, bet ir taptų būdu atkreipti jų dėmesį bei palenkti širdis į savo pusę. Tačiau jis šiandien galėtų būti statomas tik Holivudo vaidybinių filmų studijose.
Koncepcijos kūrėjai siūlo nepamiršti ir Guggenheimo muziejaus padalinio Vilniuje steigimo. Jis esą būtų pakankamai didelio masto, kad atkreiptų tarptautinės visuomenės dėmesį.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad idėja turi atsispindėti šiuolaikiškų demokratinių valstybių kontekste - šalis turi elgtis drąsiai būdama šiuolaikiška, inteligentiška, žmogaus teises ginanti valstybė.
Pristatant koncepciją užsiminta, kad ateityje reikėtų keisti anglišką Lietuvos vardą „Lithuania“. Dabartinis, pasak ekspertų, daugiaskiemenis, sunkiai ištariamas, neanglakalbiams ypač sunku ištarti garsą „th“.
Koncepcijos rengėjai aiškina, kad Lietuvą - drąsią šalį - privaloma pristatyti Vilniaus - Europos kultūros sostinės 2009 renginių metu, 2011 m. Europos krepšinio čempionate, Lietuvai pirmininkaujant ES 2013 m., naujais energetiniais projektais.
Ekspertai tikino, kad drąsos sąvoka lietuviams nesvetima. Mat, remiantis praėjusį gruodį „Vilmorus“ atliktu tyrimu, 66,7 proc. lietuvių pritaria, kad lietuviai - drąsūs žmonės, 63,3 proc. pritaria teiginiui „Lietuva - drąsi valstybė“, 87 proc. pritaria teiginiui „Lietuvos istorijoje yra daug drąsumo pavyzdžių“.
Iš Pauliaus Senūtos, Gintaro Šepučio, Jono Blinstrubo, Arūno Užupio, Mariaus Lukošiaus sudaryta darbo grupė turėjo sukurti aiškią, įkvepiančią, Lietuvos piliečius motyvuojančią, Lietuvai tinkančią ir pasauliui įdomią idėją, kuri išsiskirtų pasauliniame kontekste. Idėja turėtų suteikti lietuviams ir užsieniečiams patrauklų Lietuvai veidą.
Ankstesnė strategija neįtiko
„Naujoji strategija, mano galva, nėra išsami. Galbūt ji iš tiesų emociškai įtaigi, bet vargu bau ar atspindi pagrindinę, išskirtinę šalies savybę – tai, kuo mes išsiskiriame iš kitų šalių“, - DELFI sakė viešosios įstaigos „Europos namai“ direktorė Judita Akromienė.
Be to, pasak jos, koncepcijos siūlyme nėra nurodytos kryptys, kaip svarbiausia toliau komunikuoti, nėra numatytos grupės, į kurias bus komunikuojama.
Praėjusių metų gruodį Vyriausybės Strateginio planavimo komitete pritarta „Europos namų“ vadovaujamo tarptautinio konsorciumo parengtai Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijai. Jos pamatinė idėja rėmėsi mintimi, kad Lietuva yra vieta kurti ir realizuoti savo idėjas.
Todėl J. Akromienė sako nežinanti, kodėl rengta kita strategija ir kuo neįtiko „Europos namų“ idėja. Dėl pamatinės „Europos namų“ idėjos priimtinumo Lietuvos žmonėms jau buvo atliktas „Vilmorus“ tyrimas. Apie naujos koncepcijos rengimą J. Akromienė sakė nebuvusi informuota.
„Tai buvo vienas iš projektų, jam ekspertai ir visuomenė turėjo pastabų, kadangi pasiūlyta idėja buvo neįtikinama, nemotyvavo žmonių, Lietuvai nebuvo pasiūlytas strateginio marketingo sprendimas. Aptarimas su visuomene parodė, kad šita idėja labai plačiai interpretuojama, tad priimtas sprendimas projektą tobulinti ir papildyti jį strateginio marketingo dalimi“, - aiškino Vyriausybės komunikacijos departamento direktorius Laurynas Bučalis.
Jis buvo darbo grupės, rengusios naują Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginio marketingo koncepciją, vadovas. L. Bučalis aiškino, kad prieš metus pritarta „Europos namų“ parengtam projektui, o ne visai koncepcijai.
Anot L. Bučalio, naujoji strategija apėmė ir patobulino ankstesnes strategijas.
„Man labai gaila, kad kažkuri kompanija turi kitą nuomonę, tačiau tai demokratiniame pasaulyje normalu“, - į J. Akromienės pastabas reagavo L. Bučalis.