A.Butkevičiaus ir V.Avino galvose kirba idėja, kad tokia neįprasta transporto priemonė praverstų transporto grūstyse dūstančiam Vilniui. Sostinės gyventojai galėtų automobilius palikti namie ir į darbus skrieti oru. Tik be slidžių.

Kalnų oro liniją siūloma nutiesti nuo 2009 m. iškilsiančio Nacionalinio Šeškinės stadiono per „Siemens“ pramogų areną iki Žaliojo tilto, o nuo jo – iki Tauro kalno. Vienas vagonas galėtų vežti iki 40 keleivių.

Idėja sužavėtas meras Juozas Imbrasas nedelsdamas pasirašė komandiruotės potvarkį ir įpareigojo savivaldybės buhalteriją šiems politikams apmokėti kelionės, draudimo ir apgyvendinimo išlaidas.

Laukia prabangus savaitgalis

Komandiruotės darbotvarkėje nurodoma, kad šiandien ir rytoj abu Vilniaus tarybos nariai viešės Alpių kalnuose ir tikrins, kaip veikia slidininkus keliančios gondolos. Pirmadienį ir antradienį jų laukia susitikimai su Šveicarijos kalnų transporto inžinieriais ir funikulierius gaminančios bendrovės „Garaventa“ atstovais.

A.Butkevičius ir V.Avinas vakar apsistojo 5 žvaigždučių Ciuricho viešbutuje „Schweizer hof“. abiejų tarybos narių apgyvendinimas savivaldybei atsieis 1200 litų per dieną.

Dar daugiau – kiekvienam atskirai meras paskyrė ir 100 proc. dienpinigių normos: po 178 litus per dieną. Keturioms dienoms susidaro apie 1,5 tūkst. litų. Iš viso komandiruotė atsieis apie 6,5 tūkst. litų. Suma bus dengiama iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Panašu į atostogas

Dvi dienos Alpėse kaip tik slidinėjimo sezono metu savivaldybės opozicijai pakvipo nemokamomis atostogomis. Įtarimų konservatoriui Vidui Urbonavičiui sukėlė tai, kad taryboje funikulieriaus idėja nebuvo svarstoma, tačiau politikas abejoja , ar jo kolegos Alpėse slidinės. Mat greičiausiai nei vienas jų ant kalnų slidžių gyvenime nestovėjo.

Tarybos nariui antrino Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto technologinių įrenginių katedros profesorius Bronislovas Spruogis. Jis paaiškino, kad funikulierius ir jo trasa tik be reikalo miestą užgriozdintų. Mat vagonas juda lynu, kuris ištemptas tarp atraminių stulpų. Po 6 metrus žemyn nukarę lynai ir kas pusę kilometro sukaltos betoninės 20 metrų aukščio atramos sudarkytų miesto panoramą.

„Kalnuose slidinėjimui lyno keliai labai patogi transporto priemonė, bet ne Vilniuje. Man atrodo, jaunimas nori išvažiuoti paslidinėti ir prisidengia, kad nori patirtimi pasidalytii. Žinot, kaip būna“, - ironizavo profesorius.

Iš komandiruotės parvykę A.Butkevičius ir V.Avinas privalės Užsienio ryšių skyriui pateikti kelionės ataskaitą.

Idėjas žeria kaip žirnius

Fantazijos valdantiesiems transporto srityje niekada netrūko. Prieš kalnų keltuvo idėją plačiai buvo reklamuojamas metro ir tramvajaus linijos.

Dar 2002 m. kai Vilniui vadovavo liberalcentristai, Artūro Zuokas sostinės visuomenei piršo tramvajų kaip greitaeigę, modernią, bet nepigią viešojo transporto priemonę. Paskaičiuota, kad projekto įgyvendinimas siektų 0,5 mlrd. litų, tačiau jo efektyvumu bei nauda dar ir šiandien abejojama.

Šiemet pasikeitus valdžioms A.Zuoko idėja subliūško. Vilniaus meras liberaldemokratas Juozas Imbrasas paskelbė, kad oponento tramvajus – atgyvena, kurios pamažu atsikrato didieji Europos miestai. Esą metas statyti metro – greitesnį ir efektyvesnį. Tiesa, dar ir 30 proc. brangesnį.

“Vilniaus dienoje” taip pat skaitykite:

Vilniaus valdžią sukrėtė korupcijos skandalas

Kalėdų senelis bijo likti vienišas

Statybų dulkėse dūla istorija