J. Imbrasas pasakojo prieš pusmetį atsisėdęs į mero kėdę radęs nepavydėtiną padėtį – skolinimosi kreditai buvo išsunkti, biudžetas buvo surenkamas prastai. Tačiau jis pabrėžė dėl to nekaltinantis savo pirmtako, nes tai esą lėmė Seimo ir Vyriausybės sprendimai. „Pačiam vertinti sudėtinga“, - teigė J. Imbrasas, paprašytas įvertinti savo pusmečio darbą. Anot jo, darbą įvertins laikas ir visuomenė. Meras pasakojo, kad pirmadienio rytą sutiktas vienas pilietis liepė laikytis ir sakė, kad iš šono mero veikla atrodanti gerai – gerai dirba kiemsargiai, dėl to švaru ir Šnipiškėse.

J. Imbrasas teigė atsiguląs ir užmiegąs ramiai bei nesijaudinantis dėl kalbų apie galimą interpeliaciją. Jis teigė nesijaudinąs, nes nieko blogo nepadaręs. Meras patikino, kad valdančioji koalicija kasdien vis stiprėja.

Spūsčių problemos neišsprendė

Pristatydamas sėkmingus pusmečio darbus J. Imbrasas pasakojo, kad pradėta Nacionalinio stadiono statyba, tiesiami aplinkkeliai, pradėtas Antikorupcijos programos kūrimas, sustabdyta Naujosios Vilnios poliklinikos koncesijos sutartis, remontuojamos gatvės ir privažiavimai sostinės mikrorajonuose, išasfaltuota per 200 daugiabučių namų kiemų ir stovėjimo aikštelių, įrengta 50 vaikų žaidimo aikštelių.

Pasak jo, priimtas sprendimas įsteigti miesto atstovybę Briuselyje.

Čia pat meras pripažino neišsprendęs atliekų išvežimo apmokestinimo problemos. Pasak J. Imbraso, jau pribrendęs sprendimas sistemą keisti, mat kai kuriems vilniečiams paslaugos mokestis išaugo 10 kartų. „Tai ne sistema, o kažkoks chaosas“,- aiškino jis, pareiškęs, kad sistemai pakeisti tereikia noro.

J. Imbrasas sakė, kad šiol nebaigta administracinė savivaldybės reforma. Tačiau jis patikino, kad iki Naujųjų metų reforma bus baigta. Vyriausybei palikus Lukiškių aikštės klausimą spręsti savivaldybei, savivaldybė imsis darbų sutvarkyti aikštę. Jau rengiamas projekto įgyvendinimo grafikas, kitų metų viduryje esą jau turėtų būti pradėti darbai.

„Vieną kartą turime sutvarkyti tą aikštę, pereiti nuo 15 metų trukusių kalbų prie darbų”, - kalbėjo J. Imbrasas.

Jis skundėsi, kad iš miesto išplaukia milijonai, nes dalis Vilniuje dirbančių žmonių gyvenamąją vietą deklaravę ne Vilniuje. Meras pripažino, kad visgi liko neišspręsta transporto spūsčių problema. Tačiau esą kuriamas kompleksinis priemonių planas, padėsiantis spręsti problemą.

K.Masiulis: absoliutus negebėjimas valdyti miestą

„Pozityvių darbų, kuriuos jie padarė, negalėčiau įvardinti. Matau absoliutų negebėjimą valdyti miestą, matau neišbrendamą skandalų virtinę“, - kategoriškas buvo Vilniaus konservatorių lyderis Kęstutis Masiulis. Jis negailėjo kritikos J. Imbraso išvardintiems nuveiktiems darbams.

K. Masiulis aiškino, kad sostinės aplinkkeliai suplanuoti dar sovietmečiu, o jų statyba pradėta gavus ES paramą. „Čia nei Artūro Zuoko, nei J. Imbraso nuopelnas“, - aiškino K. Masiulis. Jis patikslino, kad Nacionalinį stadioną stato ne savivaldybė, o Vyriausybė.

Pasak Vilniaus konservatorių lyderio, tiesiamomis aikštelėmis galėtų didžiuotis A. Zuokas, nes šie darbai suplanuoti jam būnant meru. „Norėtųsi strateginių proveržių, kad būtų aiški miesto vizija. Aš mačiau ne strateginius proveržius, o strateginio mąstymo skyles“, - piktinosi konservatorius.

Jis priminė konfliktą su opozicija dėl Pupinės teritorijos prie oro uosto, kai miestas galėjo netekti oro uosto. „Mačiau negebėjimą valdyti, negebėjimą pasirinkti žmonių, įskaitant administracijos direktorių (Gintautą Palucką – DELFI), kuris neturi jokios valdymo patirties ir apskritai valdymo išmanymo“, - tęsė K. Masiulis.

Pasak jo, šiuo metu miestas ir valstybė yra krizės akivaizdoje, lėtėja augimas, tad reikia kažką daryti, kad tas lėtėjimas nevirstų į staigų kritimą. Tačiau, anot K. Masiulio, jokių antikrizinių žingsnių nesiimta, o miesto biudžete – 35 milijonų litų deficitas.

Jam taip pat nesuvokiama idėja milijoną išleisti Vilniaus miesto savivaldybės atstovybei Briuselyje. Jo įsitikinimu, dėl atstovybės steigimo pirma reikėjo kreiptis į Briuselyje jau esančią Lietuvos savivaldybių asociaciją ir Lietuvos atstovybę Briuselyje. „Poreikio nėra, o atstovybė kuriama. Kam to reikia“, - stebėjosi opozicijos lyderis.

Gėjai uždarose patalpose susirinkti gali

J. Imbrasas apgailestavo, kad savivaldybės tarnautojų atlyginimai dar nepriartinti iki ministerijų pareigūnų lygio – dėl to daug specialistų išeina ir darbo. Jis pasigyrė per 2 savaites administracijos direktoriui liepęs suderinti tarnybinių automobilių naudojimo tvarką.

„Mes, dabartinė komanda, nesivelsime į pigius politikavimus“, - užtikrino jis, pastebėjęs, kad kai kurios miesto problemos oponentų ir žurnalistų pernelyg sureikšminamos.

Meras kalbėjo, kad nereikia būti stagnatoriais, tad verta galvoti apie aukštutinių pastatų statybos galimybę ne tik dešiniajame Neries krante ir šalia Spaudos rūmų. Jis pasakojo Ciūriche (Šveicarija) išgirdęs, kad ten aukštuminius pastatus leista statyti visur, tik ne Senamiestyje, o kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai.

Tad, pasak jo, tokia sistema turėtų būti svarstoma ir sostinėje, nes „negalima sustoti pusiaukelėje“.

Žurnalistų paklaustas apie dažnas komandiruotes į užsienį J. Imbrasas patikino aplankęs triskart mažiau valstybių už pirmtakus ir čia gavęs daug naudos.

J. Imbrasas sakė, kad uždraudus gėjų eitynes, ES taisyklėms nenusižengta. Pasak jo, jeigu renginiuose bandoma vienas grupes sureikšminti prieš kitas, jas iškelti, tai šalia bažnyčių tokie renginiai negali būti daromi. Tačiau, pasak mero, uždarose patalpose gėjų eitynės galimos.