„Vos 30-40 kilometrų spinduliu aplink Goro sostinę Čagčaraną per trumpą laiką aptikome net vienuolika anksčiau nežinomų archeologijos objektų. Daugiausia tai Vidurio Azijai būdingų gyvenviečių liekanos, ankstyvieji įtvirtinimai ir viduramžių tvirtovės“, – sakė misijos mokslinis vadovas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros profesorius Aleksiejus Luchtanas.

Žvalgybinėje ekspedicijoje kartu dalyvavo trys Afganistano kultūros ir informacijos ministerijos, Afganistano archeologijos instituto ir Paminklų apsaugos departamento deleguoti specialistai. Tai padėjo Afganistano mokslininkams užpildyti žinių apie Goro provinciją trūkumą, susipažinti su tarptautine tyrimų metodika.

„Afganų kolegoms palikome kelias dėžes suklasifikuotų radinių. Tikimės jų pagalbos ir vėlesnėse projekto fazėse, kitąmet“, – sakė misijos projekto vadovė D. Luchtanienė.

Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vadovo Aleksandro Matonio teigimu, Lietuvos pagalba Goro provincijai pirmiausia skirta saugumui, švietimui, sveikatos apsaugai ir valdymo gebėjimams stiprinti, tačiau negalima pamiršti kultūros ir paveldo srities.

Baigę ekspediciją, spalio 22 dieną „Antiqua“ archeologai Kabule pristatė ekspedicijos rezultatus mokslo bendruomenei.

„Antiqua“ projektą finansavo Užsienio reikalų ministerija. Archeologus apgyvendino ir parėmė Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės Čagčarane kariai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją