„Tai reiškia, kad Rusija turės teisę susipažinti su J. Borisovo prašymu ir galės reikšti savo pastabas ir komentarus“, - aiškino E. Baltutytė.

Jos teigimu, Rusijos vyriausybė rugsėjo 3-iąją kreipėsi į EŽTT, siekdama tapti trečiuoju asmeniu procesiniuose veiksmuose, kuriuose Lietuvos pilietybės netekęs verslininkas bei buvęs pašalintojo prezidento Rolando Pakso finansinis rėmėjas J. Borisovas kaltina Lietuvą pažeidžiant jo teises, nes teismai ilgai nepriima sprendimo dėl jo išsiuntimo ar teisės nuolat gyventi Lietuvoje.

Šiuo metu Rusijos pilietis J.Borisovas Lietuvoje naudojasi laikino gyventojo teisėmis.

J. Borisovo bėdos Lietuvoje prasidėjo po to, kai 2004-ųjų pabaigoje, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, neteisėtu buvo pripažintas tuomečio prezidento Rolando Pakso dekretas dėl pilietybės J. Borisovui suteikimo.

Nuo to laiko Migracijos departamentas siekia išsiųsti J. Borisovą iš Lietuvos. 2005 m. gruodį departamentas apskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, įpareigojantį išduoti nuolatinį leidimą verslininkui gyventi Lietuvoje, neradus įrodymų, kad jo gyvenimas keltų grėsmę valstybės saugumui.

Skunde teigiama, kad teismas nagrinėdamas bylą, neįvertino Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos, kurioje teigiama, kad daugiau nei milijonu litų per rinkimus parėmęs – vėliau atstatydintą Prezidentą – R. Paksą, J. Borisovas esą siekė daryti įtaką ir destabilizuoti politinę padėtį Lietuvoje. J. Borisovui už tuomečio Prezidento šantažą ir grasinimą, skirta 10 tūkst. Lt bauda.

Praėjusių metų vasarą Vyriausiasis administracinis teismas nepatenkino Migracijos departamento prašymo išsiųsti J. Borisovą iš Lietuvos ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl esą neįvertintų visų aplinkybių.