Net jeigu Lietuvos teismas būtų nusprendęs Oranienburgo teismo sprendimo nepripažinti, jis neturėtų jokios teisinės galios, kadangi globa bus įgyvendindama Vokietijoje, o ne Lietuvoje.
Nepriėmęs nagrinėti minėto prašymo, teismas taip pat atsisakė sustabdyti kovo viduryje priimtą sprendimą dėl mergaitės grąžinimo į Vokietiją, kurios piliete ji yra.
Į teismą I.Rinau kreipėsi prašydama nepripažinti birželio 20 dienos Vokietijos Oranienburgo teismo sprendimo, kuriuo motina įpareigota perduoti dukrą Luizą jos tėvui ir kuriuo jam patikėta mergaitės globa.
DELFI žiniomis, suteikdami „išimtinę teisę" auginti Luizą, Vokietijos teisėjai savo sprendime taip pat nurodė, kad vaiko motina neatvyko į teismo posėdžius, vengė bendrauti su teismo paskirta proceso prižiūrėtoja.
Šią savaitę I.Rinau neįvykdė Klaipėdos antstolio Alekandro Selezniovo nurodymo ir atsisakė buvusiam sutuoktiniui Michaeliui Rinau perduoti dukrą Luizą. Policija yra paskelbusi vaiko paiešką. Motina neatskleidžia, kur yra jos dukra.
Teismo įpareigojimas klaipėdietei atiduoti savo dukrą Vokietijoje gyvenančiam tėvui paskatino parlamentarus kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kitą savaitę parlamentarai ketina prašyti Konstitucijos sergėtojų išsiaiškinti, ar Lietuvos prisiimti įsipareigojimai Europos Sąjungai (ES), pagal kuriuos nustatyta, jog bylose dėl vaiko grąžinimo kasacija negalima, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.
Šiam pasiūlymui yra pritarę keliasdešimt parlamentarų.