Anot premjero, prieš atsistatydinant jam ir visai Vyriausybei reikėtų atlikti kruopštų lyginamąjį tyrimą apie korupcijos lygį Lietuvoje.
Atsistatydinti, jei per metus nesumažės korupcija, G. Kirkilas pažadėjo pernai lapkritį. “Manau, tai yra garbės reikalas sumažinti korupcijos indeksą ir suvokimą", - paklaustas, ar atsistatydintų, jei per metus nepasikeistų korupcijos lygio Lietuvoje įvertinimas, interviu Žinių radijui sakė premjeras.
Taip jis reagavo į tarptautinės organizacijos "Transparency International" paskelbtus duomenis, kad Lietuva pagal korupcijos suvokimo indeksą (KSI) jau keletą metų negali pakilti aukščiau 5 balų įvertinimo, kuris duodamas šalims, sugebančioms pažaboti korupcijos lygį.
Pernai KSI mūsų šalyje siekė 4,8. Panašų indeksą Lietuva gauna nuo 2001 metų. Dešimties balų sistemoje nulis reiškia absoliučią korupciją, o 10 – minimalų korupcijos lygį.
Lietuva tarp kitų Europos Sąjungos valstybių pagal KSI lenkia Latviją ir Slovakiją (4,7), Graikiją (4,4), Lenkiją (3,7).
Lietuva pagal korupcijos kontrolę smunka vis žemiau
“Lietuvos politikai turėtų atsargiau dalinti tokius pažadus, nes juos gali tekti įgyvendinti”, - DELFI teigė "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) projektų vadovė Jolanta Piliponytė.
TILS šiomis dienomis pasiekė Pasaulio banko atlikto tyrimo rezultatai. Ekspertai analizavo, kaip nuo 1996 iki 2006 metų pasaulio šalyse pasikeitė politinis stabilumas, vyriausybių efektyvumas, įstatymo viršenybė, korupcijos kontrolė, kiti indikatoriai.
Anot J. Piliponytės, 1998 metais korupcijos kontrolė visose Baltijos šalyse buvo panašaus lygio. 2001-aisiais Estija išsiveržė į priekį, o Lietuva lenkė Latviją. Pernai Lietuva nusmuko į trečią vietą, o Estija stipriai atsiplėšė nuo kaimynių.
Tarp pokomunistinių Rytų ir Vidurio Europos valstybių Lietuva tėra ketvirta nuo galo, lenkdama tik Kroatiją, Bulgariją ir Rumuniją. Pagal korupcijos kontrolę pirmauja Slovėnija ir Estija.
Kaip sakė J. Piliponytė, ši Pasaulio banko ataskaita buvo paskelbta išanalizavus beveik dešimt skirtingų tyrimų ir apibendrinus jų rezultatus.
“Korupcijos kontrolė į gerąją pusę tikrai neslenka”, - patikino TILS projektų vadovė.
“Lietuva atrodo nekaip”, - antrino TILS vadovas Rytis Juozapavičius.
Tačiau J. Piliponytė pažymėjo, kad net po tokių prastų rezultatų G. Kirkilas galėtų nesilaikyti savo pažado. Mat premjeras, kalbėdamas apie atsistatydinimą, minėjo KSI tyrimą. Ekspertės teigimu, kalbant apie realų korupcijos lygį šalyje vien juo vadovautis nereikėtų – patikimesnis esą yra TILS sudaromas Lietuvos korupcijos žemėlapis.
“Be to, KSI mažai susijęs su šių metų situacija, labiau – su ankstesniųjų. Kol kas sunku prognozuoti šių metų indeksą, bet, sprendžiant iš visko, jis neturėtų gerėti”, - tikino pašnekovė.
Kiekvienais metais pasaulyje kyšiams sumokama per 1 trilijoną JAV dolerių. TILS duomenimis, šalies verslininkai kyšiams per metus išleidžia 1,3 mlrd. litų.
Ekspertų siūlymus įgyvendina vangiai
R. Juozapavičius, kalbėdamas apie korupcijos lygio mažėjimo perspektyvas, taip pat netryško optimizmu. Jis priminė, kad TILS dar pernai gruodį pasiūlė 11 prioritetinių darbų korupcijai pažaboti, tačiau esą tik vos vienoje kitoje srityje pastebimi pokyčiai.
“Dalis punktų vykdoma, bet abejoju, ar iki rudens bus teigiamų poslinkių”, - sakė R. Juozapavičius.
TILS paragino įteisinti brangių ir sisteminių pasekmių turinčių viešųjų iniciatyvų – teisės aktų, reguliavimo, viešųjų investicijų – kaštų ir naudos analizę, kuri taikoma visose išsivysčiusiose šalyse. Tai esą leistų užkirsti kelią daugeliui korupcinių, tik siauroms interesų grupėms naudingų ar tiesiog nemokšiškų teisės aktų.
“Nutrūktgalviška skuba su naujos atominės elektrinės verčia nepasitikėti šio projekto skaidrumu. Pats G. Kirkilas pripažino, kad buvo skubama. Tai rodo, kad skaidrios teisėkūros iniciatyva nepalaikoma”, - apgailestavo TILS vadovas.
Jis teigė pastebintis bandymų užkirsti kelią politinei korupcijai, tačiau iki šiol neuždrausta politikų ir partijų reklama televizijoje.
Komentuodamas siūlymą parengti detalų viešųjų pirkimų politiką ir jos įgyvendinimą reglamentuojantį dokumentą, R. Juozapavičius pripažino, jog “kažkoks judėjimas vyksta”.
Tuo tarpu į raginimus suteikti teisę pacientams oficialiai atsilyginti už medikų paslaugas, padidinti atlyginimus labiausiai į korupciją linkusiems viešojo sektoriaus darbuotojams (policininkams, muitininkams, inspektoriams), reformuoti baudų ir sankcijų sistemą, kad baudos priklausytų nuo pajamų, iki šiol neatsižvelgta.
TILS taip pat paragino užkirsti kelią įvairioms interesų grupėms siekti vartojimo ir pajamų mokesčių lengvatų, nes jos dažnai tik iškraipo santykines prekių kainas ir taip mažina ekonomikos efektyvumą, bet nepadeda pasiekti tolygesnio pajamų pasiskirstymo visuomenėje ar jį net didina.
Tarp kitų siūlymų – raginimas kuo greičiau baigti žemės reformą, atšaukti leidimą padidinti elektros kainas skirstomiesiems tinklams.
Ekspertų manymu, reikėtų užtikrinti teisinę gynybą žmonėms, pranešusiems apie galimai nusikalstamus darbdavių ir kitų įtakingų asmenų veiksmus. Šiems žmonėms siūloma mokėti iki 25 proc. sumos, kurią valstybė išieško iš asmenų, apie kurių nusikalstamą veiklą jie pranešė. “Kol kas Daliai Budrevičienei (buvusiai “Krekenavos mėsos” darbuotojai, įplieskusiai “vokelių skandalą”, – DELFI) davė tik ordiną”, - apgailestavo R. Juozapavičius.