Kai kurių šaltinių duomenimis, tokią idėją iškėlė ir projektą rengia socialdemokratai. Tačiau Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė lrt.lt tvirtina, kad įstatymo projektą rengia visos Seimo frakcijos.
Vis dėlto kalbinti parlamentarai teigia girdėję apie šį projektą.
Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas sako tokio įstatymo projekto dar nematęs, tačiau apie tai, kad toks projektas kuriamas – girdėjęs.
Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė Irena Degutienė taip pat patvirtino girdėjusi apie projektą, tačiau teigė su juo dar nesusipažinusi. „Seime diskusija šiuo klausimu kol kas nevyksta“, – sakė I. Degutienė.
Tuo metu Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Čekuolis apie siūlomą projektą sužinojo tik iš lrt.lt žurnalistų. Parlamentaras buvo kategoriškas: „Idėją vertinu skeptiškai. Manau, Lietuvoje tam dar ne laikas. Pats Seime dirbu antrą kadenciją, tačiau man tos rentos nereikia!“
Nuo 40 iki 75 proc. algos
DELFI ketvirtadienį pavyko gauti minėto įstatymo projektą – Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų statuso įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Įstatymo pataisa numato, kad jei Seimo narys dirbo Seime vieną Seimo kadenciją, mokama 40 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį dydžio, jei dirbto dvi kadencijas – 60 proc., jei tris – 75 procentų Seimo nario pareiginės algos dydžio.
Įstatymas įsigaliotų dar prieš 2008 m. rudenį vyksiančius Seimo rinkimus, t.y. nuo 2008 m. sausio 1 d.
Projektui įgyvendinti reikės biudžeto lėšų nuo 2008 m., tačiau kiek – įstatymo projekte nenurodoma.
Vyriausybė, pagal minėtą įstatymo projektą, jau iki šių metų gruodžio 1 d. turėtų patvirtinti Seimo nario rentos skyrimo ir mokėjimo nuostatus bei kitus teisės aktus, būtinus šiam įstatymui įgyvendinti.
Projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad projekto rengimą paskatino kelios priežastys – Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas “Dėl Seimo statuto” ir kitų šalių patirtis.
“Nuo Nepriklausomybės paskelbimo ir profesionalaus parlamento atsiradimo praėjo 17 metų, tačiau iki šiol nė viename teisės akte nėra apibrėžtas Seimo narių, kurie nebuvo išrinkti kitai kadencijai, statusas ir socialinės garantijos. Visose Europos šalyse buvę parlamentų nariai tokias garantijas turi. Mūsų kaimynai latviai ir estai parlamentarų socialinius klausimus jau seniai išsprendė priimdami specialius teisės aktus. Dėmesį į tai atkreipė ir Konstitucinis Teismas”, - rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Čia pat nurodoma, jog buvusiems parlamentarams neretai būna sunku įsidarbinti.
“Tai, kad nėra įteisintos socialinės garantijos buvusiems Seimo nariams, iš dalies nulemia nedidelį parlamentinės veiklos patirtį turinčių asmenų skaičių Seime ir didelę parlamentarų kaitą per kiekvienus Seimo rinkimus. Daugelis potencialių ir gabių asmenų į politiką neina, nes nėra tikri dėl savo ateities. Seimo nariai, neišrinkti kitai kadencijai, ilgai negali įsidarbinti ne tik dėl kvalifikacijos praradimo, bet ir vengimo juos priimti į darbą, nes jie tampa tiesiog problema bet kokio rango vadovui. Tokių pavyzdžių per 17 parlamentinės veiklos metų yra nemažai”, - rašoma rašte.
Čia taip pat pažymima, jog Seimo nario renta būtų svarbi socialinė garantija, užtikrinanti galimybę buvusiems Seimo nariams aktyviai dalyvauti visuomeniniame ir politiniame valstybės gyvenime, jie nebūtų socialiai pažeidžiami.
“Tai pakeltų Seimo nario prestižą, skatintų gabius asmenis rinktis politinę veiklą kaip profesiją, o politika, kaip reikšmingiausia visuomenės reikalų tvarkymo sfera, sulauktų gabesnių ir geresnių pretendentų”, - rašoma aiškinamajame rašte.