Radikalumu garsėjantis M.Kolerovas aktyviai palaikė Rusijos vicepremjero Sergejaus Ivanovo kvietimą boikotuoti estiškas prekes, kilus konfliktui dėl Estijos sprendimo iškeldinti bronzinio kario skulptūrą iš Talino centro.
Anot Rusijos žiniasklaidos, M.Kolerovas pareiškė, "kad jei Estija nori išgarsėti Judo vaidmenyje, tai mes (Rusija – DELFI) neturėtume sulaikyti Estiją nuo jos gėdingų veiksmų”.
Nors M.Kolerovo pozicija Estijos atžvilgiu vertinta kaip itin griežta, tačiau, nepaisant to, radikaliosios Rusijos jėgos, nepatenkintos įvykių Estijoje atomazga, prakalbo apie galimą M.Kolerovo atstatydinimą iš Rusijos prezidento Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos viršininkų.
M.Kolerovas kviestas į “Vasaros akademiją”
M.Kolerovas iki šiol ne kartą yra lankęsis Lietuvoje, dalyvavęs įvairiuose mūsuose rengtuose forumuose, Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos praėjusiais metais organizuotos žurnalistų viešnagės į Maskvą metu buvo surengtas susitikimas su M.Kolerovu.
M.Kolerovą šiemet liepos mėnesį atvykti į Lietuvą yra pakvietęs Geopolitinių studijų centras.
Minėtas centras organizuoja vadinamąją “Vasaros akademiją”, kurioje, pasak centro vadovės Gretos Tučkutės, bus nagrinėjami postsovietinės erdvės konfliktų klausimai.
“Kvietėme M.Kolerovą atvykti į mūsų renginį tikrai ne tam, kad jo teiginius padarytume kažkokiais pagrindiniais. Priešingai, kad būtų galima oponuoti jam, tam yra pakviesti ir kiti žinomi politologai. Nes M.Kolerovas gerai išmano situaciją postsovietinėje erdvėje ir būtų įdomu sužinoti, kaip Rusija vertina savo veiksmus Estijoje, Abchazijoje, Padnestrėje, ką reiškia Rusijos pilietybės suteikimas abchazams, kodėl imamasi tokių veiksmų, kas imasi sureguliuoti tuos postsovietinės erdvės konfliktus. Aš suprantu, kad jis (M.Kolerovas – DELFI) yra radikalus ir daug kas gali nesutikti su jo nuomone, bet tam ir yra dialogas, diskusija”, - aiškino viena iš renginio, į kurį kviečiamas M.Kolerovas, organizatorių.
Pasak G.Tučkutės, “Vasaros akademija” jau trečius metus iš eilės organizuojamas renginys skirtas įvairių šalių studentams, jauniesiems politologams, prieš dvejus metus jis rengtas Rusijoje, pernai vyko Estijoje.
Paklausta apie renginio rėmėjus, G.Tučkutė jų atskleisti nepanoro, nes, anot jos, kol kas finansiniai klausimai dar nebaigti derinti.
Neoficialiomis žiniomis, minėtą renginį yra sutikusi paremti Lietuvos Vyriausybė.
R.Lopata: yra ir neformalioji diplomatijos pusė
Paklaustas, kaip vertina svarstymus neįsileisti M.Kolerovo į Lietuvą Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) vadovas Raimundas Lopata teigė, jog tokie svarstymai iš dalies pagrįsti.
“Yra viena sąlyga – aš manau, kad jei yra iš tikrųjų tiesa, kas galvojama šiuo metu apie M.Kolerovo autorystę Estijos įvykiams, tai, manau, toks sprendimas (neišduoti vizos – DELFI) turi argumentų “už”. Yra tam tikrų spėjimų, kad M.Kolerovas iš tiesų galėjo būti vienas iš įvykių Estijoje scenaristų. Galų gale tas jam priklauso ir pagal pareigas. Tik, žinoma, reikia pasiaiškinti, kiek yra tikslūs gandai, kurie skelbiami Rusijos internetinėse svetainėse apie galimą jo atstatydinimą iš pareigų”, - DELFI pirmadienį sakė R.Lopata.
Anot politologo, “nepaisant visko, taip jau diplomatijoje priimta, kad turi išlikti ir vadinamoji neformalioji diplomatija, kokios jos formos - kitas klausimas, kuris paprastai viešojoje erdvėje nesvarstomas”.
Tokią “neformalios diplomatijos” vieną iš formų Rusija jau buvo pritaikiusi - prieš dvejus metus Rusijos ambasada atsisakė išduoti vizą opozicinės Tėvynės sąjungos lyderiui Andriui Kubiliui, ne kartą aštriai kritikavusiam Rusijos politiką.
Estija jau buvo užtrenkusi duris M.Kolerovui
Rusijos užsienio reikalų ministerija praėjusių metų vasarį jau buvo [pareiškusi pretenzijas Estijai dėl esą M.Kolerovo vizito į Estiją sužlugdymo. Estija tuomet oficialiai teigė, jog M.Kolerovui neišduota viza dėl techninių nesklandumų.
Tačiau žiniasklaidoje šie Estijos pareigūnų veiksmai laikyti diplomatiniu atsaku į dar ankstesnį 2005 metų lapkričio Rusijos valdžios akibrokštą, kuomet Rusija tuometiniam Estijos užsienio reikalų ministrui Urmui Paetsui neišdavė vizos ir tokiu būdu neleido atvykti į Sankt Peterburge vykusį ES - Rusijos apskritojo stalo posėdį pasienio klausimais.
Kovotojas su “oranžinėmis revoliucijomis”?
M.Kolerovas nuolat deklaruoja didžiavalstybinės Rusijos užsienio politikos postulatus. Oficiali jo vadovaujamos valdybos paskirtis - palaikyti ryšius su tėvynainiais, gyvenančiais buvusiose sovietinėse respublikose, pirmiausiai Baltijos valstybėse.
Tačiau, pasak interneto svetainės gazeta.ru, „M.Kolerovas Kremliaus administracijoje yra atsakingas ne tik už kai kurių buvusių sovietinių respublikų diskreditavimą tarptautinėje arenoje, bet ir už kovą su „oranžinėmis revoliucijomis” Maskvai ištikimose NVS šalyse”. Gazeta.ru konkrečių valstybių pavadinimų nemini, bet aišku, kad turimos galvoje Baltijos šalys, Gruzija ir Ukraina bei Baltarusija ir Uzbekistanas.
M.Kolerovo žinyba atidarė internetinę svetainę regnum.ru, kuri didelį dėmesį skiria Baltijos valstybėms.