Anot teisininkės, savanorių maištas net jų pačių kolegoms itin netikėtas buvo dar ir dėl to, kad Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT) buvo statutinė organizacija, kurioje vyravo griežta hierarchija ir kuriai vadovavo griežtumu garsėjantis Jonas Gečas: „Savavališkų dalykų nelabai buvo toleruojama. Išėjimas buvo labai netikėtas. Joną Maskvytį, kiti, kurie buvo atleisti, galėjai suprasti. Bet A.Pangonis su visa ginkluote... Buvo tikrai labai neramu."
Tuo metu SKAT štabe juridinio skyriaus viršininke dirbusi ir leitenantės laipsnį turėjusi L. Kuodienė kartu su J. Abromavičiumi buvo bene pirmieji, nuvykę susitikti su maištaujančiais savanoriais. Tuo metu ji buvo išvykusi į Kėdainius aiškintis vieno incidento aplinkybių.
Sužinojusi, kad savanorių kuopų vadai išėjo į mišką, L. Kuodienė nuskubėjo į Kauną, kur prie Kauno rinktinės štabo susitiko J. Abromavičių. Abu savanoriai, lydimi ryšininko, nedelsdami pasuko Kėdainių kryptimi pasimatyti su savanoriais.
Teisininkė, Seimo komisijos posėdyje prisimindama susitikimą su „iki dantų ginkluotais" vyrais, teigė, kad „pokalbis buvo karštas", ją vadino „raudonąja, komuniste", puolė necenzūriniais žodžiais. „Aš važiavau prieš automatus stovėti. Bet supratau, kad turiu eiti", - teigė L. Kuodienė. Vėliau, po kelių mėnesių, savanoriai atėjo pas ją ir atsiprašė už grubumą.
J.Abromavičius, tyręs maištą Pakaunės miškuose, buvo įsitikinęs, kad veikė maištininkų štabas, tačiau teisininkė teigė apie tokį štabą negirdėjusi.
Buvusi savanorė ir J. Abromavičiaus bendražygė Kristina Sudžienė ketvirtadienį Seimo komisijai tvirtino, kad saugumiečio susprogdinimas 1997 metų sausį buvo vienos partijos politinė žmogžudystė, įvykdyta jam tiriant savanorių maištą, Bražuolės tilto susprogdinimą ir kai kurias kitas bylas. Partijos pavadinimo ji nenurodė.
Dabar pensijoje esantis Stanislovas Adomonis esą dar 1993 metais, vos savanoriams grįžus iš miškų, davė įsakymą nušauti J.Abromavičių. L. Kuodienė patikino apie tokį įsakymą taip pat nieko negirdėjusi.
J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, susprogdinus jo automobilį. Nusikaltėliai po „Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę apie 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Teisininkės spėjimu, tokius K. Sudžienės liudijimus galėjo nulemti pagieža dėl atleidimo iš savanorių. Ji buvo atleista 1994 metais po specialaus patikrinimo. Dabar, anot L.Kuodienės dėl jos veiksmų galbūt būtų galima iškelti baudžiamąją bylą, tačiau tuomet buvo nuspręsta sušvelninti situaciją ir atleisti moterį ne pagal straipsnį, o šalių susitarimu. „Tiesioginiai kaltinimai baisūs, ne kaip kokį bulvių maišą pavogus", - stebėjosi liudininkė.
Savanorių maištas kilo 1993 metai. Tų metų rugsėjo 14 dieną Kauno apskrities teritorinės gynybos štabo vadovas majoras V. Vilkelis pasirašė tuometinio rinktinės štabo viršininko J. Abromavičiaus parengtą įsakymą, pagal kurį visi savanorių ginklai iš 23 rinktinės kuopų turi būti suvežti į šešias saugyklas.
Laikinai ėjęs krašto apsaugos ministro pareigas pulkininkas G. Pulokas kitą dieną išleido dar vieną įsakymą, pagal kurį ginklai iš visų kuopų nebūtinai turėjo būti nuvežti į batalionus, jei kuopose įrengtose saugyklose yra etatinių karių. Įsakymas buvo įvykdytas.
Rugsėjo 16 dieną J. Abromavičius atšaukė pirmąjį įsakymą: „... visose Kauno miesto ir rajono esančiose rinktinės kuopose, kuriose saugomi ginklai, organizuoti sustiprintą apsaugą". Po šio įsakymo ginklai buvo grąžinami atgal į kuopas.
Savo ruoštu V. Vilkelis kitą dieną atšaukė J. Abromavičiaus įsakymą ir paskelbė kitą, pagal kurį kuopų ginklus turėjo saugoti etatinis karininkas ir keturi neetatiniai savanoriai. Manoma, kad būtent dėl šių įsakymų J. Maskvyčio ir A. Pangonio savanorių kuopos išėjo į pakaunės Lekėčių miškus ir pradėjo vadinamąjį savanorių maištą. Krašto apsaugos ministras A.Butkevičius tuo metu buvo išvykęs į užsienį.
Iš viso akcijoje dalyvavo iki 140 žmonių. Jiems vadovavo buvęs SKAT darbuotojas J. Maskvytis, atleistas iš pareigų 1993 metų liepos 15 dieną, Kauno rinktinės 251 kuopos vadas jaunesnysis leitenantas A. Pangonis, buvęs SKAT darbuotojas R. Kazėnas.