Nedalyvaus tik valstiečiai liaudininkai
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, į kiek daugiau kaip pusantro tūkstančio vietų 60-yje savivaldybių tarybų turėtų būti iškelta apie 10 tūkstančių kandidatų. Jų sąrašus šiemet turi teisę registruoti 25 Lietuvoje veikiančios politinės partijos.
Seime atstovaujamų partijų vadovai tvirtina, kad tik nedidelė dalis - maždaug šeštadalis - visų parlamentarų taps kandidatais į savivaldybių tarybas. “Kauno dienos” skaičiavimais, tokių Seimo narių bus 21.
Tik Valstiečių liaudininkų sąjungos frakcijos atstovai kol kas neketina įsirašyti į kandidatų sąrašus artėjančiuose rinkimuose.
Dar nepatvirtino galutinių sąrašų
Gausiausiai savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvaus Seimo Darbo partijos frakcijos atstovai. Iš 26 šios frakcijos narių 5 ketina siekti savivaldybių tarybų narių mandatų. Darbo partijos pirmininko pavaduotoja Loreta Graužinienė dalyvaus rinkimuose į Ukmergės rajono savivaldybę, parlamentaras Manfredas Žymantas sieks mandato Zarasų rajono taryboje, Saulius Girdauskas turėtų tapti kandidatu į Kauno miesto, Saulius Bucevičius - Akmenės rajono savivaldybės tarybą.
Buvęs Darbo partijos frakcijos lyderis Jonas Pinskus turėjo tapti pirmu numeriu šios partijos kandidatų į Vilniaus miesto tarybą sąraše. Tačiau pernai gruodį sostinės skyrius nusprendė kitaip. Pirmuoju numeriu šiame sąraše bus Darbo partijos Vilniaus miesto skyriaus vadovas Alvydas Pocius, todėl J.Pinskui reikės tenkintis antrąja arba trečiąja vieta sąraše.
L.Graužinienė “Kauno dienai” sakė, kad nėra galutinai aiškūs dar maždaug dviejų dešimčių partijos skyrių kandidatų sąrašai. “Juose irgi gali atsirasti vienas kitas Seimo narys”, - tvirtino parlamentarė. Visus savo kandidatus Darbo partija galutinai ketina tvirtinti ateinantį trečiadienį įvyksiančiame tarybos posėdyje.
Seimo vadovas nekandidatuos
Iš 11 Liberalų sąjūdžio frakcijos narių 4 taip pat sieks savivaldybių tarybų narių mandatų. Šios partijos lyderis Petras Auštrevičius bus pirmasis kandidatų į Vilniaus miesto tarybą sąraše, Vytautas Grubliauskas sieks patekti į Klaipėdos miesto, o Vytautas Čepas - Klaipėdos rajono tarybą, Andrius Endzinas bandys tapti Šilutės rajono tarybos nariu.
Iš 9 Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos Seime narių į savivaldą pretenduos 3. Algirdas Monkevičius bus įrašytas kandidatų į Vilniaus miesto savivaldybę viršuje, Vaclovas Karbauskis pretenduos į Tauragės savivaldybę, Valerijus Simulikas - į Šiaulių miesto tarybą.
Tėvynės sąjungai atstovaujantys parlamentarai taip pat neatsilaikė pagundai dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose. Kazys Starkevičius pretenduos į Kauno miesto tarybą, Edmundas Pupinis - į Utenos rajono, Algirdas Vrubliauskas - į Alytaus rajono savivaldybės tarybą.
Valdančiosios Socialdemokratų partijos frakcijoje Seime yra 26 nariai. 3 iš jų turėtų tapti kandidatais į vietinę valdžią. Vilniaus miesto tarybos narių kandidatų sąraše bus Algirdo Paleckio, Kėdainiuose - Algimanto Salamakino, Raseinių rajone - Gintauto Mikolaičio pavardės.
Henrikas Žukauskas bus vienintelis iš dvylikos Pilietinės demokratijos partijai priklausančių Seimo narių, pretenduosiantis gauti ir savivaldybės tarybos nario mandatą. Jis bus įrašytas šios partijos kandidatų į Vilniaus miesto tarybą sąraše. Šios partijos vadovas, Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas atsisakė ambicijų “papuošti” kurį nors kandidatų į vietinę valdžią sąrašą.
Rinkėjų neapgaudinės
Iš 8 Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narių vienintelis šios frakcijos lyderis Raimundas Palaitis žada pretenduoti į naują Palangos miesto valdžią.
Seimo “Tvarkos ir teisingumo” (liberalų demokratų) frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis “Kauno dienai” sakė, kad šios 8 narius vienijančios frakcijos daugumos principinė pozicija - nedalyvauti savivaldos rinkimuose. “Mes laikomės nuostatos, kad jeigu parlamentaras realiai nesirengia išeiti iš Seimo, tai jo dalyvavimas rinkimuose yra nesąžiningas rinkėjų atžvilgiu”, - sakė V.Mazuronis.
Tačiau vienas šios frakcijos narys nepakluso šiai nuostatai. Remigijus Ačas turėtų tapti “Tvarkos ir teisingumo” partijos kandidatu į Raseinių rajono savivaldybės tarybą. Anot V.Mazuronio, toks R.Ačo žingsnis yra “jo paties apsisprendimo reikalas”.
Uždraudė dvigubą mandatą
Seime svarstant naują Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo redakciją, būta pasiūlymų įtraukti nuostatą, uždraudžiančią į vietinę valdžią pretenduoti Seimo nariams. Pagal tą pasiūlymą parlamentarui pirmiausia derėtų atsisakyti tautos išrinktojo mandato, tik tada jis galėtų tapti kandidatu į savivaldybės tarybą.
Tačiau šiam pasiūlymui svarstymų metu nebuvo pritarta. Diskusijose, be kita ko, remtasi teisininkų išvada, kad tokio draudimo nenumato Konstitucija.
Prieš ketverius metus priimtame nutarime Konstitucinis Teismas uždraudė Seimo nariams vienu metu turėti ir parlamentaro, ir savivaldybės tarybos nario mandatą.
Tačiau tame pačiame nutarime Teismas nurodė, kad toks apribojimas nereiškia, jog Seimo nariai “neturi teisės siekti būti išrinktais savivaldybių tarybų nariais”. Konstitucijos sargai tik atkreipė dėmesį, kad jeigu Seimo narys dalyvauja savivaldybių tarybų rinkimuose kaip kandidatas ir yra išrenkamas į kurią nors vietinę tarybą, “jis iki naujai išrinktai savivaldybės tarybai susirenkant į pirmąjį posėdį privalo apsispręsti, ar eiti savo ankstesnes Seimo nario pareigas, ar būti savivaldybės tarybos nariu”.
Tačiau kaip rodo praktika, beveik visi savivaldybių tarybų nariais išrinkti parlamentarai tuoj po rinkimų atsisako laimėto mandato perleisdami jį kitam partijos kolegai, kuris buvo likęs už savivaldybės tarybos durų, ir lieka Seime, tuo iš esmės apgaudami už jį balsavusius rinkėjus.