Valstybės valdomos kompanijos, tokios, kaip kaip Rusijos dujų gigantas „Gazprom“, mėgina gauti akcijų europietiškose kompanijose ir taip pasiekti ES vartotojus. Tokia taktika Vakaruose nepateisinama, kadangi Rusija daugelį ekonominių įmonių paskelbė valstybinės svarbos, o tai reiškia, kad užsienio investuotojams sunkiau investuoti.
Pavyzdžiui, prie naftos ir dujų telkinių faktiškai prileidžiamas tik labai minimalus kiekis užsienio akcininkų. Federalinė valdžia savo ruožtu pasirūpino, kad rusiškos kompanijos į savo rankas negalėtų perimti didelių kompanijų, pavyzdžiui, EADS ar „Telekom“.
Taip pat kanclerė išreiškė susirūpinimą žmogaus teisių situacija Rusijoje. „Kalbu apie kelis atvejus, kurie verčia susirūpinti“, - pareiškė ji. Anot jos, ji ruošiasi pažerti kritikos Vladimiro Putino vyriausybei: „Aš visą laiką Rusijos prezidentui kartoju, kad nuomonių skirtumas visuomenėje yra normalu. Su tuo reikia susitaikyti“.
Panašius pareiškimus A. Merkel darė po žurnalistės Annos Politkovskojos mirties bei buvusio FST darbuotojo Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo.
