Posėdį paliko konservatoriai Audronius Ažubalis ir Emanuelis Zingeris bei Pilietinės demokratijos frakcijos seniūno pavaduotojas Henrikas Žukauskas. Tokį savo žingsnį politikai motyvavo tuo, kad negavo žadėtos diplomatinės veiklos strategijos, todėl jie esą negali pareikšti savo nuomonės dėl Lietuvos diplomatinių atstovų. Jie nesutiko net su kai kurių kolegų siūlymu strategijos svarstymą atidėti vėliau, o ambasadorių kandidatūras aptarti trečiadienį.

Strategiją komitetui turėjo pateikti URM, tačiau jos parengti dokumentai parlamentarams netiko. Kaip žurnalistams teigė užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, komitetui buvo pateikta tokia informacija, kokios, ministerijos supratimu, reikėjo, - kurių ambasadorių rotacija baigiasi, kokios yra laisvos vietos diplomatinėje tarnyboje.

Tuo tarpu parlamentarai tikėjosi sužinoti Lietuvos diplomatinės tarnybos viziją, raidos perspektyvas, naujų ambasadų kūrimo planus. Pavyzdžiui, trečiadienį komiteto posėdyje buvo žadama diskutuoti apie Lietuvos ambasados Šveicarijoje kūrimą, tačiau minėti trys parlamentarai pareiškė negalį turėti nuomonės šiuo klausimu, nes nežino, ko konkrečiai tokiu sprendimu siekiama, kuo ši ambasada turės užsiimti.

„Vizijos ir strategijos susijusios su darbais, o ne žmonėmis. Kaip įstatymai nekuriami tam tikriems žmonėms, taip ir vizija nekuriama tam tikriems žmonėms. Strategijos skiriamos valstybės, vyriausybės darbams atlikti. o žmonių turime tris su puse milijono. Rasime (ką paskirti - DELFI“, - sakė P. Vaitiekūnas.

Jo teigimu, naujas dokumentas apie diplomatinės veiklos viziją komitetui bus pateiktas per savaitę ar dvi.

Teigiama, esą A. Brūzga gali būti siūlomas ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose, o buvęs prezidento patarėjas E. Bagdonas - Baltarusijoje.

A.Brūzga, pripažinęs, kad ambasadoriaus darbas JAV yra vienas iš diplomatų labiausiai vertinamų, tačiau nepatvirtinęs, kad tikrai vyktų į šią šalį, komiteto posėdyje praleido vos kelias minutes. Anot specialiai iš Helsinkio atvykusio ambasadoriaus, pokalbis su juo buvo atidėtas. E. Bagdonas į posėdį net nebuvo pakviestas.

Netrukus iš posėdžio išėjęs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas, kaip ir kai kurie jo kolegos, buvo gerokai įpykęs ir nuo bet kokių komentarų apie trijų parlamentarų „demaršą“ susilaikė. Posėdyje buvo likę vos penki iš 11 komiteto narių, todėl nebebuvo kvorumo.

Pagal galiojančią tvarką, ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu, pritarus parlamentiniam Užsienio reikalų komitetui.

A. Brūzga jau beveik penkerius metus dirba ambasadoriumi Suomijoje. Anksčiau jis yra dirbęs URM, ambasadose Izraelyje ir Didžiojoje Britanijoje. Diplomato kadencija baigiasi kitų metų sausį, jis yra paprašytas grįžti į Vilnių ir būsimų savo pareigų ar galimos naujos paskyrimo vietos teigė kol kas nežinąs.

E. Bagdonas anksčiau taip pat ėjo įvairias pareigas URM, buvo Lietuvos ambasadorius Italijoje, vėliau - prezidento Valdo Adamkaus patarėjas užsienio klausimais. Pavasarį jis buvo priverstas pasitraukti iš šių pareigų, kilus abejonių dėl kotedžo pirkimo Turniškėse.

Šalies vadovas pareiškė teigiamai vertinantis buvusio patarėjo profesionalumą. Tačiau premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė, kad E. Bagdono vietoje nesiektų atstovauti Lietuvai užsienyje. „Tokiomis aplinkybėmis asmeniškai nesiekčiau“, - sakė jis.

Trečiadienį E. Bagdonas atsisakė komentuoti šiuos žodžius.

Anksčiau buvo kalbama, kad ambasadoriumi Minske gali būti skiriamas buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, tačiau Užsienio reikalų ministras atšaukė sprendimą pritarti šiai kandidatūrai. Tai buvo motyvuojama galimu neigiamu Minsko atsakymu ir nenoru aštrinti santykius su kaimynine šalimi.