NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas atsisakė vertinti tai, ką išgirdo iš saugumiečių, užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno ir generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio lūpų, tačiau sakė, kad „VSD liečiantys klausimai bus nagrinėjami dar šią savaitę". „Kol kas kalbama, kad tyrimą (dėl VSD – DELFI) atliks komitetas, tačiau žiūrėsime, kaip apsispręs Seimas", - sakė A. Sadeckas.

Anot jo, pagal Seimo statutą NSGK turi teisę atlikti parlamentinį tyrimą, tačiau jei Seimas nuspręs, kad tyrimą reikės išplėsti, tai galės būti sprendžiama dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo.

„Tiriami turėtų būti VSD personalo, darbo su juo, darbo su kadrais, kolektyvo klausimai. Klausimų ir problemų ratas dar bus formuojamas", - sakė A. Sadeckas. Anot jo, jis neišgirdo visų atsakymų į jam rūpimus klausimus. Kokie jie buvo A. Sadeckas neatskleidė, nes VSD yra tokia tarnyba, apie kurios veiklą kalbama neviešai.

NSGK narė konservatorė Rasa Juknevičienė po posėdžio žurnalistams sakė, kad taip pat neišgirdo visų atsakymų. „Tai buvo pirmas prisilietimas. Todėl siūlėme neapsiriboti šiuo posėdžiu... Mes esame atsakingi už tai, kad žmonės gautų atsakymus į klausimus", - sakė ji.

Anot R. Juknevičienės, parlamentinio tyrimo dėl VSD personalo klausimų gali neužtekti, todėl gali tekti spręsti dėl platesnio tyrimo. Jei leistų įstatymai, jį turėtų atlikti specialiai sudaryta komisija.

„Šiandien tikrai neturiu jokio atsakymo. Yra pateiktos tam tikros versijos, kurios remiasi dviejų asmenų pokalbiais, o vieno iš jų nebėra. Todėl sakyti, kad tai yra atsakymai į klausimus, aš nedrįsčiau", - sakė R. Juknevičienė.

Parlamentinio VSD tyrimo prireikė po diplomato ir saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje. Žurnale „Ekstra“ buvo skelbta, kad šis pareigūnas į šią šalį buvo paskirtas prieš jo valią, tačiau šią informaciją VSD vadovas Arvydas Pocius neigia.

„Jis (V. Pociūnas – DELFI) buvo vienas iš tų vadovų, kuris vadovavo atitinkamiems struktūriniams padaliniams. Jis darė tai ne vienas. Departamente yra nemažai protingų, išsilavinusių, išmaniusių savo darbą pareigūnų. Jis buvo vienas iš tų, kuris ir organizavo visus tyrimus. Jie visi man yra žinomi ir aš negaliu sutikti su tuo, kad galima būtų jo paskyrimą gretinti su jo nušalinimu ar paskyrimu (į Baltarusiją – DELFI) ir perkėlimu...", - sakė A. Pocius, žurnalistų paklaustas, ar V. Pociūno išsiuntimas į Baltarusiją nebuvo mėginimas nušalinti jį nuo svarbių, su strateginiais objektais susijusių tyrimų, kuriuos atlikinėjo VSD.

Paklaustas, ar VSD nebuvo postų, kuriuos galėjo užimti žuvęs saugumietis, A. Pocius sakė: „Jam buvo siūlomos pareigos ir VSD. Vyko ir reformos, ir nauji struktūriniai padaliniai... Tai komitetui (NSGK – DELFI) yra puikiai žinoma... Jam vietos departamente visuomet būtų atsiradę. Ir tame tarpe, net jam grįžus iš diplomatinės misijos".

A. Pocius nenoriai atsakinėjo į klausimus, susijusius su V. Pociūno paskyrimu. Saugumo vadas sakė, kad visus atsakymus pateikė NSGK komiteto nariams neviešame posėdyje. „Šioje situacijoje tik tiesios sakymas yra tas būdas, kuris leistų išsklaidyti visas abejones ir išvengti versijų kūrimo, kurios ne visada atitinka tikrovę“, - sakė A. Pocius.

Jis išvengė tiesaus atsakymo į klausimą, kodėl VSD nebedirba nė vienas pareigūnas, tyręs su Rolando Pakso apkalta susijusias bylas.

„Įvairiausios priežastys (privertė palikti tarnybą – DELFI), ne visus asmeninius motyvus galima aiškinti. Tačiau suvesti į tokią motyvaciją, kad jie atliko sunkiausius darbus, yra šiek tiek keistoka. Tarp pareigūnų, vykdžiusių tą užduotį, buvo ir V. Pociūnas ir jie visi buvo įvertinti bei apdovanoti“, - sakė A. Pocius.