Objektyvumo dėlei apie tai DELFI kalbėjosi su pakankamas pajamas gaunančiais tėvais, kuriems ir norėdamas neprilipinsi gyvenančiųjų iš pašalpų etiketės.
Du mažus vaikus auginanti vilniečių šeima minėjo ir daugiau motyvų apmokestinti bevaikius. Visų pirma tai, jog atsisakantys tėvystės ir su ja susijusių rūpesčių ateityje taps ne savo, o kitų užaugintų vaikų išlaikytiniais, nors prie būsimų mokesčių mokėtojų auginimo bus nepridėję nė piršto.
„Mes lygiai taip pat, kaip vaikų neturintys kolegos dirbame mažiausiai 8 valandas per dieną, mokam tokius pat mokesčius, po darbų vežiojam vaikus į brangiai kainuojančius būrelius, nevengiam rinkliavų už klasių dažymą, kaupiam pinigus būsimoms vaikų studijoms, kurios kol jie užaus, ko gero, taip pat bus mokamos. Tuo tarpu, bevaikiai rūpinasi vien savimi ir dar pašiepia, kad po darbų skubi ne į kokį sporto klubą, barą, o iš darželio pasiimti vaiko“, - piktinosi mokyklinio amžiaus sūnaus ir keturmetės dukters tėvas.
Jo žmona pridūrė, jog paprastai darbdaviams absoliučiai nerūpi, kas bus su sergančiais vaikais. „Tokiais atvejais samdome auklę, nes mums netgi labiau už bevaikius rūpi įsitvirtinti. Nuo to priklausys ne tik mūsų pačių, bet ir vaikų ateitis. Kita vertus, kokios perspektyvos jų laukia – mūsų vaikams teks išlaikyti galybę pensininkų, kurie būdami jauni negalvojo apie pamainą“, - sakė jauna moteris.
2004 metais vyresni nei 60 metų žmonės sudarė penktadalį Lietuvos gyventojų. Prognozuojama, kad 2050-aisiais tokio amžiaus bus kas trečias mūsų šalyje gyvenantis žmogus.
Padėjo saugoti dorovę
„Statistika rodo, kad kitų būdų skatinti gimstamumą nėra. 2004 metais buvau 746 tūkst. vaikų mama, o 2005-aisiais buvo likę tik 718 tūkst. Paskaičiuokite, kiek vaikų per metus sumažėjo!“, - DELFI siūlė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.
Vis dėlto, jei dabar būtų siūloma apmokestinti viengungius ir mažašeimius kontrolierė tam nepritartų.
„Žmogus turi teisę apsispręsti, kada jam tuoktis. Dauguma išsilavinusių žmonių pirmiausia nori susitvarkyti buitį, kad tam vaikeliui būtų geros sąlygos, pasiekti karjeros. Manau teisinga, kad prieš kuriant šeimą pasveriamos visos galimybės. Mokesčiais skubinti žmones greičiau gimdyti būtų netikslinga“, - argumentavo R.Šalaševičiūtė.
Pareigūnės nuomone, šį mokestis būtų neteisinga rinkti iš visų bevaikių.
„Šiuo klausimu Lietuvoje statistika nėra gera - 50 tūkst. šeimų Lietuvoje tiesiog negali susilaukti vaikų, - pabrėžė kontrolierė. - Tai neturi būti priežastis iš jų rinkti papildomus mokesčius, nes jie ir taip moraliai nuskriausti, išleidžia labai daug pinigų, kad galėtų susilaukti mažylių“.
R.Šalaševičiūtė pripažino, jog „mažašeimių ir viengungių“ mokesčiu buvo iš dalies sergstima dorovė ir skatinamas gimstamumas, nes „6 proc. nuo atlyginimo, buvo gana didelė suma“.
Tris vaikus užauginusi pareigūnė prisiminė, jog ištekėjusios moterys „mažašeimių“ mokestį mokėjo po vestuvių praėjus tik 4 mėnesiams. Dėl to sovietmečiu buvo kilę diskusijų, juokauta, kad ištekėjus rūpintis vaikais jau per vėlu, tą reikėtų daryti gerokai prieš vestuves.
Apmokestinti viengungius, R.Šalaševičiūtės nuomone, buvo iš dalies teisinga, nes „nuo vyro iniciatyvos priklauso sudaryti santuoką ir laiku padaryt vaikutį“. „Kol neturėjom vaikų, mano vyras irgi mokėdavo po 16 rublių per mėnesį“, - juokėsi kontrolierė.
A.Sakalas: skandinavams vaikus gimdyti apsimoka
Lietuvoje bevaikių mokestis išnyko prieš 15 metų. Tačiau, europarlamentaro Aloyzo Sakalo teigimu, jeigu norime, kad šeimos gausėtų, politinių lozungų nepakanka.
„Lietuvai reikėtų kokį nors variantą sugalvoti, turi būti ekonominis pagrindas žmonėms turėti daugiau vaikų“, - DELFI sakė politikas, pabrėždamas, jog vaikų gimstamumas ypač skatinamas Skandinavijoje. Ten gimus kiekvienam vaikui skiriamos išmokos, turintiems vaikų taikomos mokesčių lengvatos ir priedai prie atlyginimų.
„Mokami priedai yra žymūs, o vaikus gimdyti apsimoka“, - pridūrė politikas.
Sovietmečiu vaikų turinti šeima nemokėdavo „mažašeimių“ mokesčio, o turintys tris ir daugiau vaikų, gaudavo priedus, kurie „santykinai buvo nemaži“. A.Sakalas prisiminė ir tai, jog vaikų neturinčios šeimos didesnius mokesčius mokėdavo iki tam tikro amžiaus, o specialus „viengungio“ mokestis buvo taikomas tik vyrams.
„Manyta, kad vyrai savo rankose laiko iniciatyvą iš viengungio tapti vedusiu, o mergina tuo tarpu turi laukti, kol kas nors pakvies į vestuvių balių“, - aiškino europarlementaras.
Gimstamumą skatintų išjungta elektra
Pirmosios atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės nario Algio Dobravolsko prognozėmis, tebesitęsianti gimstamumo banga po poros metų baigsis.
„Daugiau vaikų gimsta po karo, nuolat būna gimstamumo bangų ir jokie mokesčiai čia nepadeda. Žinot, ką reikia padaryti, kad gimstamumas padidėtų - elektros energiją išjungt, tada niekas nežiūrės televizoriaus ir vyrus nuo mažens atitinkamai auklėti reikėtų“, - juokavo teisininkas.
Jo nuomone, mokesčių lengvatos ir išmokos pagerina vaikus auginančių šeimų padėtį, tačiau gimstamumo neskatina. „Pažiūrėkite, kaip puikiai gyvena Europos Sąjungos senbuvės, o gimstamumas - nulinis“, - komentavo už nevedusių vyrų apmokestinimą pasisakantis A.Dobravolskas.
„Viengungių mokesčiai yra labai gerai, labai skatina tuoktis, o dabar vyrams neliko jokios prievartos, kad jie vestų“, - DELFI sakė pirmosios Vyriausybės narys.
A.Dobravolsko žiniomis, viengungio mokestį vyrams tekdavo mokėti vos sulaukus 18 metų, jis sudarydavo apie 3 proc. atlyginimo.
„Aš tai iškart aštuoniolikos ir vedžiau, kad tik to mokesčio nemokėčiau“, - juokavo teisininkas.
Jo nuomone, Europos Sąjungoje nėra valstybių, kurios pakankamai padėtų šeimoms, turinčioms vaikų. Tai teisininkas sieja su religija: „europiečiai yra katalikai ir protestantai, o šiame tikėjime priimta, kad pats žmogus už save atsako prieš Dievą“.
A.J.Bačkis: mokestis negali būti bausmė
Paprašytas įvertinti siūlymą apmokestinti „mažašeimius, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis DELFI sakė, jog valstybė privalo sudaryti geriausias sąlygas kurti morališkai sveikas šeimas ir auginti vaikus.
„Prie šeimos stiprinimo ir tautos ateities programos turi prisidėti visa visuomenė. Kita vertus, žmonių sugyvenimo, geranoriškos, sąmoningos savitarpio pagalbos skatinimo požiūriu nėra pozityvu, kai koks nors mokestis įvedamas tarsi bausmė ar auklėjimo priemonė, nes mokestis nėra bauda“, - pabrėžė dvasininkas.
Kardinolo nuomone, diskutuojant apie viengungių ir bevaikių apmokestinimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad dalis vienišų žmonių yra socialiai pažeidžiami, ne iš piktos valios ar hedonistinių polinkių, o dėl sveikatos, ypatingo pašaukimo ar kitų priežasčių gyvena tokį gyvenimą.
„Įstatymų leidėjai teapsvarsto principą, kad asmenys, kurie prisiima mažiau įsipareigojimų, galėtų labiau prisidėti prie bendrųjų visuomenės reikalų“, - siūlė Vilniaus arkivyskupas A.J.Bačkis.
Bevaikių lėšos – į bendrą katilą
Kaip DELFI sakė sovietmečiu mokesčių kursą dėstęs Vilniaus universiteto docentas Audrius Rudys, „Viengungių, vienišų ir mažašeimių TSRS piliečių mokestis“ keliaudavo į bendrą biudžetą, jis nebuvo tiesiogiai skirtas daugiavaikėms šeimoms paremti.
A.Rudys teigia prisimenantis, kad visi vyrai, sulaukę 25 metų ir taip pat ištekėjusios moterys nuo 25 iki 45 metų, jei neturėjo vaikų, mokėdavo 6 proc. nuo apmokestinamų pajamų.
Docentas patvirtino, kad netekėjusios moterys mokesčio mokėti neprivalėjo, o vyrams jis buvo privalomas nepriklausomai nuo šeimyninės padėties.
Mažašeime šeima laikyta pora, neturinti nė vieno vaiko, tačiau mokestis nebuvo taikomas negalintiems turėti vaikų dėl medicininių priežasčių, taip pat sergantiems tam tikromis ligomis.
Lietuvos Aukščiausioji taryba 1990 metais šį mokestį Lietuvoje panaikino ir nuo 1991 metų šalies gyventojai jo nebemokėjo. Mokestis buvo įregistruotas 1941 metais.
A.Rudžio žiniomis, panašus mokestis egzistavo Italijoje, tačiau daugelyje šalių anksčiau ir dabartiniais laikais šeimoms turinčioms vaikų mokesčių tarifai diferencijuojami. Pavyzdžiui, anot jo, Švedijoje už kiekvieną išlaikytinį padidėja neapmokestinamų pajamų minimumas.