Egles ir pušis, kurių kai kurios rūšys nebūdingos Vengrijos klimatui ir buvo atvežtos į šalį XX a. pradžioje, stipriai veikia pasaulinis klimato atšilimas – ne tik dėl dažnesnių sausrų, bet ir dėl medieną graužiančių vabzdžių, kurie sparčiau dauginasi esant šiltesniems orams ir naikina medžius.
Surde, netoli sienos su Kroatija, vietiniai užaugina apie 2 mln. eglių. Dabar jiems tenka tris kartus per metus nupurkšti medžius preparatais nuo vabzdžių.
Pasak J. Kanaszo, šiemet insekticidų jie turėtų 20 proc. pabranginti egles, tačiau tai neįmanoma, nes Vengrijoje – didžiulė infliacija, žmonės neišgalėtų daugiau mokėti už kalėdines egles.
Visos eglės ir pušys neišnyks Vengrijoje, vakariniuose regionuose, kurie ribojasi su Kroatija, Slovėnija ir Austrija, yra jų natūralus arealas, kita vertus, spygliuočių miškų tikrai mažės, teigia Pasaulio gyvūnijos ir augalijos fondo Vengrijoje Miškų programos pareigūnas Laszlo Galhidy.
Tose Vengrijos dalyse, kuriose teko sumažinti spygliuočių miškų plotą, rasta išeitis – vietoje pušų pasodinti toms vietoms būdingi lapuočiai.