Buvęs prokuroras pasidalijo prisiminimais, kaip vyko Aušvico bylų nagrinėjimas teisme
(4)Daugiau nei 1,1 milijono žmonių, daugiausia – žydų, žuvo Aušvico koncentracijos stovyklos dujų kamerose arba mirė iš bado, nuo šalčio ar ligų.
Nacių okupuotoje Lenkijoje 1940 m. įrengta Aušvico stovykla lenkų politiniams kaliniams vėliau tapo didžiausia koncentracijos stovykla, kurioje Adolfas Hitleris buvo pradėjęs įgyvendinti savo planą – „išžudyti visus žydus“.
Sukankant 75-iems metams po stovyklos uždarymo, buvęs prokuroras pasakojo, kaip dalyvavo Aušvico bylų teismuose, vykusiuose 1963 m. Frankfurte.
2019 m. Amerikoje veikiančios organizacijos „Antišmeižto lyga“ tyrimas parodė – ketvirtadalio europiečių ir 19 proc. Šiaurės Amerikos gyventojų požiūris į žydus neigiamas.
42 proc. vokiečių sutiko, kad žydai per daug kalba apie Holokaustą, rašoma tyrime.
Į pensiją dabar jau išėjusiam teisininkui teismų metu buvo 33 m. Teismai truko iki 1965 m. Teisininkas pasakoja, kad bylų metu stengėsi kiek įmanoma atsiriboti nuo šiurpių detalių.
Wiese pats vyko į Aušvicą, kad patikrintų liudijimus. Jis prisimena vieną atvejį – tėvas mėgino išgelbėti savo dvynius, nusiųsdamas juos pas SS gydytoją Josefą Mengelę, kuris atlikdavo eksperimentus su dvyniais. Bet šiuo atveju Mengelė vaikų nepriėmė ir nusiuntė juos tiesiai į dujų kamerą.
Pirmadienį pasaulio lyderiai renkasi į Lenkiją paminėti 75-ųjų Aušvico išlaisvinimo metinių. Šiuo metu nerimaujama, kad pasaulyje stiprėja antisemitinės nuotaikos.
„Atrodytų, žmonės turėjo kažko pasimokyti. Nesupratu, kas žmonėms pasidarė, kad staiga jie ėmė kalbėti tokius dalykus, kokių neturėtų būti galima kalbėti“, –
sakė buvęs prokuroras Aušvico byloje Gerhardas Wiese.