„Brexit“ sukėlė papildomų sunkumų daugeliui Didžiosios Britanijos įmonių: kaip sprendžiamos pridėtinės vertės mokesčio problemos
192-ejus metus gyvuojančios prabangios angliškos avalynės gamintojos „Tricker’s“ džiaugsmą, kad pavyko išvengti „Brexit“ be susitarimo, netrukus pakeitė šokas, pamačius, kiek dabar kainuoja palaikyti verslo santykius su Europos Sąjunga.
Į XIX a. pastatytą įmonės gamyklą, įsikūrusią Nortamptono batsiuvių kvartale, kur veiklą vysto tokie žymūs prekių ženklai kaip „Church’s“ ir „John Lobb“, pradėjo plūsti siuntų gabenimo tarnybų sąskaitos.
Nors paskutinę akimirką tarp Londono ir Briuselio pasiektas susitarimas reiškia, kad Jungtinės Karalystės įmonėms nebus taikomi tarifai eksportuojant produkciją į Europos Sąjungą, visgi atsirado papildomų išlaidų.
Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestis, tapęs daug įmantresniu bendrovėms, savo gaminius tiesiogiai parduodančioms Europos Sąjungos vartotojams. Dabar joms reikia atitikti galybę pridėtinės vertės mokesčio taisyklių, kurios 27 bloko valstybėse narėse yra nevienodos, įskaitant mokesčio dydį.
Daugelis bendrovių, taip pat ir „Tricker’s“, mokestinius reikalus patikėjo savo logistikos įmonėms, tačiau šios papildomos paslaugos didina išlaidas.
Be to, kai siuntų tarnyba privelia klaidų, po „Brexit“ ir taip išaugęs popierizmas dar labiau padidėja, o ką jau kalbėti apie siaučiančios COVID-19 pandemijos keliamus sunkumus. Anot „Tricker’s“ vadovo, dabar jo įmonės papildomos išlaidos turėtų siekti maždaug 100 tūkst. svarų sterlingų per metus, arba truputį mažiau nei 10 proc. apyvartos, gautos pardavinėjant gaminius interneto svetainėje.
„Brexit“ sukėlė papildomų sunkumų daugeliui įmonių: nuo drabužių gamintojų iki žuvininkystės pramonės atstovių.
Padidėjo popierizmas ir išlaidos, apsunkinančios gaminių tiekimą į Europos Sąjungą ar apskritai priverčiančios atsisakyti šios rinkos. Jungtinės Karalystės vyriausybės biudžeto prognozuotojai apytikriai paskaičiavo, kad dėl „Brexit“ po 15-os metų šalies ekonomika bus 4 proc. mažesnė, negu būtų, nusprendus likti Europos Sąjungoje. „Brexit“ šalininkai tvirtina, jog prekybos problemos kol kas yra smulkios, ir kalba apie didesnį eksporto potencialą, jeigu šaliai pavyks sudaryti prekybos sutartis su tokiomis valstybėmis kaip Jungtinės Amerikos Valstijos ir Indija.
M. Masonas nurodė, kad neseniai pateiktas prekybos sutarties su Japonija projektas padėtų jo įmonės verslui šioje Azijos šalyje, nes japonai nuperka beveik trečdalį visos „Tricker’s“ produkcijos. Pasirašius prekybos sutartį su Amerika, galbūt sumažėtų importo tarifas. T
Tiesa, kol kas pagrindinis M. Masono prioritetas – išspręsti pridėtinės vertės mokesčio problemas, mažinančias jo įmonės pelną, gautą pardavus avalynę vartotojams Europos Sąjungoje.