Režisierius viešai prisipažino, kad nuo šiol keičia gyvenimo būdą ir yra rimtai nusiteikęs tyram vedybiniam gyvenimui.
Tuoktuvių ceremonija buvo netipiška. Joje dalyvavo būrys neatpažintų jaunuolių, jaunikio tikinimu, tai jo išrinktosios – bendraminčiai. Raudonomis kaukėmis veidus dengę jaunuoliai kėlė daug klausimų susirinkusiems, jaunųjų veidai dvelkė rimtimi ir susikaupimu. Nuotaka buvo pasipuošusi juoda suknele, o jaunikis atrodė gerokai išbalęs.
Žurnalistai užpylė O. Koršunovą klausimais apie tokį svarbų žingsnį. Ir čia Oskaras Koršonuvas atskleidė be galo keistų dalykų. Jis pasakė, kad jo mylimoji Jelizaveta gyvena jau tūkstančius metų, antikoje ji buvo žinoma kaip Antigonė, Williamas Shakespeare‘as ją ivardino Džuljetos vardu, Lewis Carroll – Alisa. Jo išrinktoji yra didžioji maištininkė, kuri Džuljetos žodžiais „Jeigu rožę pavadinsi kitu vardu, ar ji nuo to pradės kvepėt kitaip“ drąsiai žengė iš viduramžių į Renesansą. Ši skaisčioji revoliucionierė visais laikais buvo ypatingai nekenčiama vyriškame patriarchaliniame pasaulyje, ją vis buvo bandoma užmėtyti akmenimis.