Tai – istorinio dydžio pratybos valstybinės svarbos infrastruktūros objekte.
Išmėginta tokia situacija: kaip tarnybos reaguotų, jei būtų užvaldytas traukinys, gabenantis 190 t pavojingo krovinio su sprogstamuoju užtaisu.
Atlikta nevaldomo traukinio perėmimo operacija, nes modeliuojama situacija, kad mašinistas į situaciją nereaguoja ir su juo susisiekti nepavyksta, manoma, kad jis yra nedraugiškas įmonei, nelojalus, lankėsi kitose šalyse. Taip pat traukinio nepavyksta suvaldyti naudojant IT sistemas.
Pirminiais duomenimis, pagal pratybų scenarijų, buvo gautas pranešimas iš bendrovės darbuotojo, kad lokomotyvas važiuoja per dideliu greičiu, nereaguoja į Eismo valdymo centro nurodymus, mašinistas nereaguoja ir į radijo bangomis siunčiamus pranešimus.
Modeliuojama, kad nevaldomas krovinys keliauja dideliu greičiu Vilniaus link. Pratybos vyko netoli Senųjų Trakų.Traukinio laukė specialus greito reagavimo kovotojų būrys „Aras“. Apie įvykį įspėtos vietos gydymo įstaigos, Bendrasis pagalbos centras, policija.
Greito reagavimo būrio sraigtasparnis pasivijo traukinį, ant jo „Aras“ kovotojai nusileido iš oro.
„Buvo gauta informacija apie tai, kad važiuoja traukinys ir jo neįmanoma sustabdyti, nes mašinistas neklauso komandų, taip pat neįmanoma sustabdyti traukinio nuotoliniu būdu, nes jis yra atjungtas. Buvo informacijos, kad krovinys gali būti pavojingas ir apie tai, kad mašinistas gali prisidėti vykdant teroristinį ar diversinį aktą“, - sakė Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadovas, vyriausiasis komisaras Viktoras Grabauskas.
Pasak jo, tokiais atvejais yra keli būdai sustabdyti traukinį, šįkart nuspręsta kreiptis į pasieniečius dėl sraigtasparnio ir ant traukinio nuleisti kovotojų desantą, įsiveržti į mašinisto kabiną ir sustabdyti traukinį. Šiuos veiksmus pavyko atlikti per mažiau nei valandą.
Pasak V. Grabausko, ne pratybų atvejų tai turėtų vykti dar greičiau, nes pratybų metu minimizuojama rizika, pavyzdžiui, atsižvelgiant į kliūtis. Tai ne pirmas atvejis kai kovotojai leidžiasi ant judančių objektų.
„Per treniruotes mėginame leistis ir ant traukinio, ir ant laivo didesnio, mažesnio, taip pat kartais mūsų pareigūnai stengiasi nusileisti ir ant judančio autobuso“, - kalbėjo V. Grabauskas.
Pratybų metu ant traukinio besileidusius pareigūnus papildomai dengė snaiperiai iš oro.
„Rinktinės „Aras“ vienas iš uždavinių yra darbas su strateginiais objektais, mes labai glaudžiai dirbame su jūrų uostu, oro uostais, atomine elektrine ir kitais. Mes padedame jiems parengti pirminio reagavimo planus, padedame paruošti jų personalą, nes visa tai yra labai aktualu mums, kaip jie pirmieji sureaguos, nes jie bus pirmieji, kurie įvykus teroristiniam aktui, bus vietoje“, - kalbėjo jis.
„Lietuvos geležinkelių” generalinis direktorius Mantas Bartuška sako, kad šių pratybų tikslas - išsiaiškinti, kaip paspartinti geresnę reakciją į krizines situacijas, įvertinti, kur yra tobulintinos vietos.Jis komentavo, kad kol kas pirminė išvada, kad komunikaciją tarp tarnybų galima gerinti, kitos išvados bus skelbiamos vėliau.
„Pratybų metu testavome visas galimybes (sustabdyti traukinį - aut. past.) tiek nuotoliniu būdu, tiek fiziškai pasitelkiant specialiąsias tarnybas", - kalbėjo M. Bartuška.Tai buvo hibridinės saugos pratybos, kai tikrintos ir įmonės IT sistemos, buvo patikrinta, kur šių sistemų silpnoji vieta.
Kol kas bendrovė nėra pastebėjusi bandymų įsilaužti į jos IT sistemas, tačiau pratybų vyks ir daugiau.
Pratybose dalyvavo ir kitos specialiosios tarnybos.