Koviniai šaudymai iš sistemų HIMARS yra viena iš tarptautinių pratybų ,,Neatidėliotinas atsakas 2024“ (angl. “Immediate Response 2024) dalių, kai į Lietuvą iš JAV dislokuota reaktyvinės salvinės ugnies sistema. Šiose pratybose daugiausia dėmesio skiriama strateginiam pajėgų dislokavimui, iš anksto dislokuotų kariuomenės atsargų panaudojimui ir sąveikai su partneriais bei sąjungininkais.
„Drauge su JAV kariuomene vykstančios pratybos, nuolatinis buvimas priešakinėse pozicijose – labai svarbus siekiant sukurti patikimą atgrasymo priemonę bet kokiai minčiai apie agresiją prieš Lietuvą ar Aljansą“, – pasibaigus šaudymams sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. Valdemaras Rupšys.
Reaktyvinės salvinės ugnies sistemos raketos skriejo virš Kuršių marių ir Kuršių nerijos ir krito į Baltijos jūrą apie 15 km atstumu nuo šūvio vietos. Pavojaus zonos paskelbimu ir kontrole Baltijos jūroje užtikrino Karinių jūrų pajėgų „Vidar“ klasės štabo ir aprūpinimo laivas N42 „Jotvingis“ bei patruliniai laivai P12 „Dzūkas“ ir P14 „Aukštaitis“, o sausumoje – Karo policija. Kovinių šaudymų metu buvo apribotas eismas Kuršių nerijoje, laivyba, oro erdvė, taip pat patekimas į Kairių poligoną.
Gegužės 6–14 dienomis vykstančios JAV Europos vadavietės (USEUCOM), JAV kariuomenės Europoje ir Afrikoje (USAREUR-AF) organizuojamos ir korpuso vadovaujamos pasaulinės pratybos ,,Neatidėliotinas atsakas 2024“, rengiamos NATO šiaurinio ir rytinio sparno šalyse. Pratybose dalyvauja beveik 13 tūkst. karių iš 16 skirtingų šalių. Šie mokymai – didžiausių nuo Šaltojo karo NATO pratybų „Steadfast Defender 24“ dalis, kuriuose dalyvauja per 90 tūkst. karių iš 32 sąjungininkių šalių.