„Ukmergės rajone yra kaimo kapinaitės. Pernai per Tėvo dieną, lankydami prosenelio kapą, su tėvu dar pasikalbėjome, kad labai gera vieta bičių gaudyklei pastatyti. Tėvas sako : ai, dar žmones sugels. Nuvažiavęs ten rugpjūčio mėnesį išgirdau dūzgimą. Pakėliau akis – spiečius koplytstulpyje“, – pasakoja Giedrius Mulevičius, Ukmergės rajone valdantis nedidelį bityną.
Žmogus sako, kad koplytstulpis stovi mažose kaimo kapinaitėse ant konkretaus žmogaus kapo. Netgi, greičiausiai, buvusio bitininko, nes tame kaime tokia pat pavarde dabar yra nemažą bityną turintis kelintos kartos bitininkas.
Jis pasakoja ir kaip viskas klostėsi toliau – įkėlė nuotraukas į bitininkų grupę feisbuke. Daugelis prognozavo ne kokią ateitį, manė neperžiemos. Jis pats buvo panašios nuomonės.
„Atėjus pavasariui, nuvykau sužinoti, kaip joms sekasi. Kol kas visai neblogai: vyksta intensyvus darbas, bičių gausu. Bitėms pavyko išgyventi žiemą. Jos įsikūrė po metaliniu koplytstulpio stogeliu. Ten yra tuštuma, lizdą apšiltino, o žiema buvo šilta ir ją pergyveno“, – pasakoja bitininkas.
Tiesa, šio spiečiaus suneštą medų vargu ar kas kopinės. Greičiausiai jis taip ir liks bičių reikmėms.