Prognozuoja sudėtingą sezoną
Pasak A. Macijausko, šiandien kviečių biržos kaina yra apie 200 eurų: „Tai yra maždaug 50 eurų mažiau nei pernai. Ūkininkai praeitais metais rudenį sėdami kviečius planavo, kad derlius kainuos apie 240-250 eurų, visi pinigų srautai buvo sudėlioti tikintis tokių kainų, bet dabar jos yra kur kas žemesnės“.
Jis pripažino, kad, jei žiūrėtume į paskutinius dešimt metų, kainos atitinka vidutines daugiametes ir grįžo į prieškarinį lygį, tačiau aiškino, kad problema kyla dėl kitų veiksnių. „Žaliavų, žemės nuomos, technikos, atsarginių detalių, degalų kainos, darbų užmokestis – viskas gerokai išaugę, apie 20-30 proc. jei lyginsime su 2018-2019 m. Tai grūdų kainos nukrito į tą patį lygį, tačiau sąnaudos gerokai išaugo – esame tokiose kainų žirklėse“, – aiškino A. Macijauskas.
I. Hofmanas pasakojo, kad ūkininkų nuotaikos šiuo metu – ne pačios geriausios.
„Pagal savo ūkį gana detalią analizę pasidariau, tai kuras, pavyzdžiui, lyginant su 2021 metais, brangesnis 40 proc., azotinės trąšos – 30 proc., kompleksinės trąšos – apie 40 proc, darbo užmokestis augo mažiausiai 20 proc, žemės nuomos kaina irgi, galime sakyti, apie 30 proc augo, čia, aišku, kiekviename regione skirtingai. Jei pinigais skaičiuotume, palyginus su 2021 m., tas pats azotas, salietra, per 100 eurų kainavo mažiau nei šiandien, o antros klasės kviečių kaina, jei šiandien fiksuotume, yra apie 185 eurus, tad įtampos, nerimo ūkininkams yra daug – laukia sudėtingas ir nelengvas sezonas“, – kalbėjo jis.
„Jau pernai sakėme, kad nelengvas sezonas. Reikėtų gal pasakyti, kad 2023 m. derlius taip pat buvo augintas su didele savikaina, nes pirktų trąšų kaina 2022 m. irgi buvo didelė, apie 800 eurų, bet, panašu, kad šitas sezonas bus dar sunkesnis, dar sudėtingesnis, nebent kažkas reikšmingai pasikeistų“, – sakė I. Hofmanas.
Paklaustas, kas tai galėtų būti, jis svarstė, kad priežastys gali būti įvairios: „Gali būti geopolitiniai kažkokie procesai, kur gali rinkos susvyruoti ir kaina keistis. Dabar dėl ko kaina yra taip stipriai spaudžiama žemyn, nes, mano žiniomis, rusai meta papildomą kiekį grūdų į rinką, taip turbūt specialiai sukeldami šitą kainų mažėjimą, kad paspaustų Europą. Kaip žinia, mes auginame su ženkliai didesne savikaina lyginant su kitomis šalimis, jau nekalbant apie trečiąsias šalis.“
Jaučiasi konkuruojantys nelygiomis sąlygomis
Pasak A. Macijausko, grūdų kainų skirtumai Lietuvoje ir Rusijoje – natūralūs.
„Pradedant nuo žemės kainos, žemės nuomos kainos, taip pat akivaizdu, kad Rusijoje degalai, trąšos, darbo užmokestis, technika – viskas yra ženkliai pigiau, tad čia tos priežastys natūralios. Reikia pabrėžti, kad per pastaruosius keletą metų labai išaugo aplinkosauginiai reikalavimai – dėl bioįvairovės išsaugojimo, vandenų taršos, šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Įgyvendindami tuos reikalavimus mes patiriame papildomas išlaidas ir jų už dyką padaryti neišeina, o kompensacijų praktiškai jokių už tai negauname. Kompensacijos, kurias mums paskaičiavo per tiesiogines išmokas, padengia tik nedidelę dalį tų papildomų sąnaudų, kurias mes patiriame įgyvendindami naująsias taisykles, o Rusijoje tokių taisyklių, akivaizdu, nėra – ten žmonės gali naudoti ir pesticidus, kurie Europos Sąjungoje yra uždrausti, kurie yra ženkliai pigesni, ir trąšų kaina Rusijoje kur kas mažesnė, nes jie naudoja žymiai pigesnius energetinius resursus, turi savo iškasenų ir taip toliau“, – aiškino jis.
A. Macijauskas taip pat pastebėjo, kad žemė Lietuvoje, lyginant su ES šalimis yra gana brangi: „Aišku, mes nekalbėkime apie tuos išskirtinius atvejus, kaip Nyderlandus ar Daniją, bet pas mus žemė kainuoja panašiai kiek Rytų Vokietijoje – apie Berlyną žemės kaina yra labai panaši į vidurio Lietuvos žemės kainą, tai didelių skirtumų nėra, ir pas mus žemė jau brangesnė nei Prancūzijoje.“
„Įvairiose šalyse susiklosčiusios skirtingos tradicijos – pavyzdžiui, Prancūzijoje įstatymu yra apribota žemės nuomos maksimali nuoma, kurios savininkas gali prašyti iš ūkininko – tai, aišku, riboja pačios žemės kainą“, – kalbėjo A. Macijauskas.
Ragina ieškoti kitokių priemonių rūpintis aplinkosauga
I. Hofmanas, kalbėdamas apie ūkininkų turimos technikos lygį, sakė, kad labai brangias tiksliąsias technologijas taikančių ūkių nėra daug: „Bet kas džiugina, kad ūkininkai savomis lėšomis investuoja į tai ir taip prisideda prie žaliojo kurso, tad yra daromas mažesnis poveikis aplinkai, visomis prasmėmis – tiek emisijomis, tiek vandenims.“
Jis apgailestavo, kad nebuvo pritarta jų teiktam pasiūlymui dalinai finansuoti tikslųjį ūkininkavimą per ES fondus ir taip siekti palankesnio ūkininkavimo klimatui nepadarant ekonominės žalos ūkiams, išlaikant daugmaž tą patį derlių.
„Deja, tuo keliu nebuvo nueita – buvo pasirinktos kitos, viduramžių priemonės. O šiaip, jei lyginant su kitomis Vakarų valstybėmis, tas bendras technikos parkas tikrai nėra blogas, bet tai nereiškia, kad mes čia populistiškai turime galvoti, kad tai parodo kažkokį labai aukštą ūkininkų pragyvenimo lygį – toli gražu ne. Tie ūkiai, kurie investuoja į naujausias technologijas, dažniausiai turi nemažus ir įsipareigojimus, paskolas, lizingus bankams“, – kalbėjo I. Hofmanas.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Verslo požiūris“, kurios įrašą rasite straipsnio viršuje.
