Kaip rašoma pranešime spaudai, apklausos duomenimis, už tokį bendravimo variantą pasisako daugiausiai, arba 46 proc. Lietuvos verslininkų. 43 proc. respondentų tiko interneto teikiamos galimybės: elektroninis paštas, pokalbių kanalas interneto svetainėje. Verslo apklausą inicijavusio Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška pastebi, kad šalies verslo atstovai iš esmės nori tiesioginio, išskirtinai jiems skirto dėmesio ir renkasi vieną greičiausių bei efektyviausių bendravimo formatų.
Tuo tarpu 2020 metais, tik prasidėjus koronaviruso pandemijai, net 59 proc. verslininkų palankiai įvertino tai, kad būtų aptarnaujami internetu.
„Gyvenimas grįžo į įprastą ritmą, todėl prisitaikymą prie nestandartinės situacijos keičia noras sulaukti asmeniškai dedikuoto dėmesio ir įsigilinimo į konkretaus verslo poreikius. Tai kuria didesnį tarpusavio pasitikėjimą, sutrumpina dalį bendravimo etapų, atitinkamai bendradarbiavimas yra efektyvesnis. Prieš trejus metus klausdami verslininkų apie jiems labiausiai tinkantį bendravimą domėjomės tuo metu prieinamais kontaktų būdais, bet matome, kad pandemija užsimiršta, o interneto įrankiai nusileidžia asmeniniam ryšiui“, – pastebi J. Ivaška.
Šiais metais trečioje vietoje liko gyvas aptarnavimas banko padalinyje akis į akį, gyva eilė – už tai pasisakė 36 proc. apklausoje dalyvavusių verslininkų. Prieš trejetą metų tokia galimybė taip pat buvo tarp verslininkų prioritetų ir nusileido tik internetui. Tuomet už gyvą pasikalbėjimą pasisakė 43 proc. verslininkų.
Medicinos banko atstovas pastebi, kad gyvas aptarnavimas nepraranda savo aktualumo.
„Tai ir įpročio klausimas, ir pasitikėjimo aspektas, ir galimybė iškart užduoti rūpimus klausimus, ir vienu metu susitvarkyti keletą reikalų. Modernios technologijos yra saugios, patikimos ir jos leidžia finansų klausimus tvarkyti iš bet kurio pasaulio taško: atsidaryti ar uždaryti sąskaitą, gauti paskolą, padėti indėlį, išsiaiškinti dėl pavedimų. Būtent dėl šios priežasties Medicinos bankas šiemet suteikė galimybę klientams atidaryti sąskaitą, pasidėti indėlį bei gauti kitas paslaugas nuotoliniu būdu. Tačiau ir toliau sulaukiame stabilaus srauto į banko skyrius, kadangi gyvas bendravimas išlieka vienu patraukliausių klientams formatų, ypač kalbant apie tokius „jautrių“ poreikius, kaip verslo, būsto, vartojimo paskolos“, – sako J. Ivaška.
Susirašinėti laiškais interneto banke linkę 19 proc., o skambinti bendruoju banko telefonu – 18 proc. verslininkų. Ankstesnėje apklausoje skambutį telefonu pažymėjo 31 proc. verslo apklausos dalyvių.
Anot J. Ivaškos, nėra vieno universalaus ar teisingiausio būdo, kaip efektyviausiai turėtų būti tvarkomi reikalai banke. Tai priklauso nuo daugybės objektyvių bei subjektyvių ir išorės, ir vidaus faktorių.
„Ilgametė mūsų patirtis rodo, kad savo nišą turi įvairios bendravimo formos, kadangi klientai yra skirtingi, jų lūkesčiai – nevienodi, aplinkybės įvairios: nuo buvimo vietos, ryšio priemonių, verslo veiklos etapo. Banko padaliniuose besilankančių klientų srautas išlaiko pastovumą, tačiau sėkmingai atrandami ir kiti bendravimo būdai. Gebėjimas užtikrinti kontakto pasirinkimo galimybę yra labai svarbus, ypač verslams, kurie patiria dideles rizikas ir disponuoja dideliais lėšų srautais“, – teigia jis.
Specializuotą mažų ir vidutinio dydžio verslo atstovų apklausą „Spinter tyrimai“ atliko šiemet kovo 27-balandžio 12 dienomis. Joje dalyvavo 206-ių šalies smulkių ir vidutinio dydžio įmonių vadovai.