Primintina, jog siekiant ir tvarkyti tiltus ir viadukus, ir įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, kitais metais Kelių priežiūros ir plėtros programai, pasak Susisiekimo ministro, reikėtų papildomai skirti 340 mln. eurų.
Lietuvos karjerų asociacijos praanešime spaudai rašom, jog investicijos į susisiekimo infrastruktūrą yra judėjimas vienareikšmiškai teisinga kryptimi, kadangi šiuo metu valstybinių kelių ir tiltų būklė tikriausiai yra blogiausia per pastaruosius du dešimtmečius ir šios problemos atidėjimas ateičiai tik didins jos sprendimo kaštus, kadangi dabartinė jau ir taip kritiškai prasta situacija laikui bėgant vis labiau blogės.
Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcija, „pirmąkart nuo dangos būklė indekso stebėjimo pradžios Lietuvoje pavyko sabilizuoti kelių su asfalto danga būklę“. LKA įsitikinimu, siekiant ne tik laikinai stabilizuoti kelio paviršiaus būklę, bet reikšmingai ir ilgam gerinti viso kelių tinklo būklę, kuri svarbi kiekvienam šalies gyventojui, būtina ženkliai didinti kelių finansavimą. Priešingu atveju dabartinis Vyriausybės numatytas biudžeto projektas bus eilinis kelių bloginimo biudžetas, kuris yra per mažas mūsų valstybės išsivystymo lygio atžvilgiu.
Tiltų būklė prastėja sparčiau, nei jie yra rekonstruojami. Nemažai kelių atkarpų taip pat yra „nukritusios“, tik tai nėra akivaizdžiai matoma, kadangi kelio dangos ir konstrukcijos griuvėsiai guli ant žemės sankasos. Kelių kokybę nepalankiai vertina daugiau nei pusė šalies gyventojų – ir tai net ne specialistų vertinimu, o sprendžiant apie situaciją iš praktikos, plika akimi matomų defektų (provėžų, sutrūkinėjusių, lopytų dangų, nutrupėjusių aštrių dangų briaunų). Tikrasis degradacijos mastas – daug platesnis. Apie jį signalizuoja kiti, kelių specialistų matomi ženklai (pavyzdžiui, temperatūrinės siūlės, plyšių tinklai, kitaip dar vadinami „krokodilo oda“).
LKA taip pat jau seniai nuolat atkreipia dėmesį, jog reikalinga ne tik remontuoti viršutinę dangos dalį, bet imtis tvaraus sprendimo – keisti visą kelio konstrukciją, jos neploninant, o įrengiant iš ilgaamžiškų medžiagų. LKA užtikrina – tokių medžiagų Lietuvoje yra. Vietiniai karjerai dirba ribotu gamybos pajėgumu, nors galėtų svariau prisidėti prie šalies kelių būklės gerinimo: apibendrintais LKA atliktos nuasmenintos apklausos duomenimis, Lietuvos karjerai gavybos ir apdirbimo apimtis galėtų padidinti vidutiniškai apie du kartus. Apie tokią būtinybę lėšas keliams leisti efektyviai – tvarkant kelius iš pagrindų – taip pat kalba ir šalies ekonomistai.
Suprantama, jog valstybės finansiniai ištekliai visada yra riboti ir visada reikalinga rinktis prioritetus, tačiau deramas dėmesys keliamas yra vis neskiriamas jau daugelį metų, išskiriant kitas sritis. Todėl LKA labai tikisi, jog ateinantys metai Seimo narių sprendimu pagaliau galės būti ir kelių atgaivinimo pradžios metais.