Visame pasaulyje prognozuojamas milžiniškas augimas ir gilių pokyčių era
Klimato kaita, energetinis saugumas, miestų tankėjimas, energijos nepriteklius kelia naujų iššūkių pramonei ir politikos formuotojams. Yra sakančių, kad šioje sudėtingoje ir daugiafunkcinėje aplinkoje, kad klimato krizė galėjo tapti visų krizių motina, rašo ehpcongress.org. Bet nuo ko turėtume pradėti? Daugiau nei 75 proc. pasaulio gyventojų gyvena miestuose, todėl norint sukurti labiau klestinčią visuomenę, būtina padaryti miestų zonas pažangesnes, tvaresnes ir atsparesnes. Vietinių ir tvarių šildymo šaltinių paklausa niekada nebuvo didesnė, o augantis vėsinimo poreikis karštomis vasaros dienomis yra akivaizdus visame pasaulyje. Centralizuotam šildymui ir vėsinimui tai reiškia milžiniško augimo ir gilių pokyčių erą.
dhcitizen.eu rašo, kad Europoje šildymui ir vėsinimui tenka pusė visos suvartojamos energijos ir apie 40 proc. išmetamo ŠESD kiekio. Tik 15 proc. šios šilumos pagaminama iš atsinaujinančios energijos. Centralizuota energija užtikrina tvarų šildymą ir vėsinimą, sujungiant vietinius išteklius su vietos poreikiais, sumažinant energijos poreikį ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Visame pasaulyje CŠT tinklai įsitvirtino kaip svarbūs veiksniai, ne tik skatinantys vietinės energijos perėjimo plėtrą, bet taip pat kaip universalus ir konkurencingas dekarbonizavimo sprendimas miestams. Kad centralizuotam šildymui būtų pasirinktas šildymo sprendimas visoje Europoje, reikia nacionalinių vyriausybių investicijų ir vietos piliečių paramos.
Lietuvoje šilumos tiekimo horizonte – ambicingi planai
Dr. Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas džiaugiasi, kad Lietuva yra lyderė Europos Sąjungoje pagal biokuro dalį šilumos gamyboje ir sako, kad tai yra neabejotinai svarbus pasiekimas. Energetikos strategijoje jie numatę iki 2030 m. iš atsinaujinančių šaltinių pagaminti 90 proc. šilumos, o iki 2050 AEĮ dalį padidinti iki 100 proc.
Šilumos ūkis, pasak asociacijos vadovo, yra neatsiejama ir reikšminga energetikos sektoriaus dalis, kuri pastaruosius 20 metų išgyveno aktyvų atsinaujinimo etapą. Pasinaudojant ES paramos lėšomis, apie 70 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių (biomasė ir AEI dalis komunalinėse atlikose).
„ES šalys senbuvės sparčiais žingsniais pereina prie vadinamojo ketvirtos kartos (4G) centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT), integruoja saulės jėgaines į centralizuoto šilumos tiekimo tinklus ir skatina perteklinės bei atliekinės šilumos panaudojimą pastatų šildymui. Dalį šių sprendimų galima adaptuoti ir Lietuvos šilumos ūkyje“, – neabejoja V. Lukoševičius.
Iššūkių dar ne vienas, yra kur gerokai atsiliekame
Šios srities ekspertas pastebi, kad ES miestai ieško būdų, kaip diversifikuoti energijos šaltinius centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje panaudojant „nieko nekainuojančią“ energiją – tai aplinkos energiją. Pavyzdžiui, Latvijos Salaspilio mieste veikia palyginti didelis saulės kolektorių parkas, integruotas į CŠT sistemą ir patenkinantis 20 proc. miesto šilumos poreikio, o šiltuoju metų laiku gamina 100 proc. šilumos karšto vandens paruošimui Tokių centralizuotų saulės parkų integravimas į CŠT sistemas, pasak pašnekovo, yra svarbi kryptis ES šilumos ūkio strategijoje. Dalis Lietuvos miestų, ypač mažesnių sistemų jau svarsto tokių investicijų perspektyvas.
„Šilumos ūkio sritis, kur Lietuva gerokai atsilieka – perteklinės bei atliekinės šilumos surinkimas, saugojimas bei panaudojimas. Pavyzdžiui, jeigu šilumos pagaminama daugiau, nei tuo metu vartotojams reikia – ji pradingsta. Daug ES miestų, ypač Šiaurės Europoje, investuoja į šilumos saugyklas, kurios leidžia efektyviau, mažesniais kaštais prisiderinti prie šilumos poreikio svyravimų – tiek sezoninių, tiek ir kelių parų laikotarpiui“, – pastebi V. Lukoševičius.
Ekspertas mano, kad tai turėtų būti prioritetinė šilumos ūkio vystymo sritis trumpuoju periodu: „Iššvaistomos šilumos panaudojimas leistų deginti mažiau kuro, o tai reiškia mažesnes sąnaudas ir švaresnę aplinką. Be to, taip būtų geriau panaudojama jau esamų biokuro katilų galia. Saugykloms galima pritaikyti jau nebenaudojamus mazuto rezervuarus, pasitelkti privačias investicijas. Tereikia sisteminio požiūrio, palankaus reguliavimo ir kainodaros“.
Kadangi didžiulius šilumos kiekius į aplinką išmeta pastatų ir įvairių įrenginių vėsinimo sistemos, todėl, pasak V. Lukoševičiaus, pravartu apsvarstyti ir centralizuotos vėsumos sistemos diegimą miestuose, kas leistų dabar vėsinimo sistemų išmetamą šilumą panaudoti karštam vandeniui ruošti ar net šildymui šaltuoju laikotarpiu. Centralizuotos vėsumos tiekimą jau naudoja Vakarų Europos šalys, o pirmoji Baltijos šalys tokia sistema atsirado Estijos Tartu mieste. Kol kas didžiausią centralizuotos vėsumos projektą Lietuvoje jau įgyvendina AB „Kauno energija“. Vėsuma iš miesto šilumos bus gaminama absorbciniais šilumos siurbliais, įrengtais mokslo muziejuje „Mokslo sala“.
ES miestai pereina prie žemos temperatūros šildymo
Asociacijos vadovas atkreipia dėmesį ir į kitą sritį, kur Lietuva irgi jau gali ir turi pasistūmėti, tai yra žemos temperatūros šildymo „salų“ kūrimas: „Didėjant pastatų energiniam efektyvumui, siekiama mažinti CŠT sistemoje šilumą nešančio vandens temperatūrą, nes tą patį komfortą gyventojams galima užtikrinti su mažiau karštu vandeniu. Žemos temperatūros šildymo privalumų yra ne vienas: šilumos gamybai sunaudojama mažiau kuro, didėja katilinių ir elektrinių efektyvumas, mažėja šilumos perdavimo nuostoliai, tarša. Žemesnė šilumą nešančio vandens temperatūra leidžia į CŠT sistemas integruoti daugiau atsinaujinančių šaltinių, galima naudoti plastikinius vamzdžius, kurie pigesni, bet ilgaamžiškesni ir efektyvesni“.
V. Lukoševičius teigia, kad šilumą nešančio vandens temperatūra apibrėžia šilumos ūkio raidos etapus. Laikoma, kad iki dabar formavosi 3G šilumos ūkio karta – šildymui naudojamas nebeperkaitintas, tačiau vidutinės temperatūros, iki 90 laipsnių vanduo. Palaipsniui Europoje pradeda įsivyrauti 4G ir net 5G karta, kai šildymui naudojamo vandens temperatūra – tik 50-70 laipsnių.
„Pavieniai ES miestai jau pereina prie žemos temperatūros šildymo, tai ypač efektyvu derinant su kvartaline pastatų renovacija, naujų kvartalų statybomis. Didesniuose miestuose prie to galima eiti palaipsniui, atskirais kvartalais, formuojant žemos temperatūros šildymo „salas“. Ilgalaikėje perspektyvoje šie maži žingsniai sudarys reikšmingą efektą, kai tos „salos“ bus apjungtos į vieningą sistemą“, – mano pašnekovas.
Didėja konkurencija dėl galutinio vartotojo
V. Lukoševičius tikras, kad vadinamosios 0 kaštų energijos (saulės, žemės, nutekamųjų vandenų šiluma, pastatų, pramonės ar elektrinių atliekinė šiluma ar pan.) integravimas į CŠT tinklus padėtų padaryti centralizuotą šilumos ir vėsumos tiekimą patrauklesnį vartotojams ir konkurencingą palyginti su kitais šildymo būdais.
„Keitimasis su vartotojais šiluma ir vėsuma yra naujas, neišvengiamas etapas kuriant išmaniuosius miestų energetinius – komunalinius tinklus. Tačiau tam būtina sukurti atitinkamą tai skatinantį valstybinį reguliavimą“, – įsitikinęs CŠTA prezidentas.
Valstybė teikia paramos priemones
Energetikos ministerijos (EM) atstovai teigia, kad dauguma savivaldybių Lietuvoje jau yra perėjusi prie biokuro naudojimo centralizuotame šilumos tiekime. Daugiabučiai namai yra pagrindiniai šiluminės energijos vartotojai, suvartojantys 75 proc. (apie 5 TWh) centralizuotai tiekiamos šiluminės energijos.
Siekiant padidinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų efektyvumą, valstybė teikia paramos priemones, pvz., daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų modernizavimui. Atlikus šilumos punktų renovaciją daugiabučiuose namuose šilumos ir vandens tiekimo nuostoliai ir tuo energijos sąnaudos mažėja 15–20 procentų.
Šilumos sektoriuje ir toliau siekiama skatinti biokuro deginimo įrenginių diegimą bei modernizavimą, vertinti šilumos saugyklų centralizuotai tiekiamos šilumos panaudojimo galimybes.
Paklausus apie mūsų ir kitų Europos sąjungos šalių patirtį, EM atstovai sako, kad mūsų regione situacija panaši, o kai kuriuose bendrijos šalyse dėl gamtinių sąlygų sprendžiami kiti energetinių resursų aprūpinimo klausimai.
2023 m. gegužės 22–24 d Torine vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje „Euroheat & Power Congress“ bus pristatytos naujausios rinkos ir technologijų tendencijos, nagrinėjami perspektyviausi novatoriški būdai, kaip centralizuotai šildyti ir vėsinti, kad būtų galima atlikti savo vaidmenį sprendžiant pasaulinę energijos ir klimato krizę, skatinant vietinius pokyčius pasauliniam poveikiui.
