Kaip pritraukti talentus iš užsienio ir kodėl to reikia? Kokias galimybes talentų pritraukimas atvertų mūsų šalies ekonomikai? Ar Lietuvos įmonės noriai naudojasi galimybe pritraukti talentus iš užsienio, kas juos stabdo?
Ko reikėtų, kad tų talentų prisikviestume daugiau, ypač technologijų srityje? Įžvalgomis pranešime spaudai dalijosi IT įmonės „Devbridge“, priklausančios „Cognizant Softvision“ kompanijai, Žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, ISM universiteto profesorė Raimonda Alonderienė.
Talentų laukas – ne tik Lietuva
Anot R. Alonderienės, neįprastus samdymo metodus diktuoja neįprastos sąlygos. Kai kuriose rinkose, pavyzdžiui, technologijų darbuotojų trūkumas globaliu mastu yra toks didelis, kad valstybės pasiruošusios imtis įvairių būdų, kad šį trūkumą sumažintų, t.y. talentai viliojami keisti gyvenamą vietą ir imigruoti. Taigi veikia tradicinis paklausos ir pasiūlos dėsnis. Paklausa yra didelė, o darbuotojų trūksta.
„Žinoma, galima tam tikrų specialybių darbuotojų skaičių auginti juos mokant. Kitas būdas – prisivilioti atvažiuoti iš kitų šalių. „Devbridge“ IT rinkoje Lietuvoje veikia jau daugiau nei 11 metų, tad kasmet norėdami išlaikyti glaudžius partnerystės saitus su klientais Vakarų Europoje bei Šiaurės Amerikoje, ir taip pat užmegzti tvirtus santykius su klientais naujose industrijose, pritraukti naujų klientų, turime nuolat ieškoti talentų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Kasmet vien tik Lietuvoje pasamdome daugiau nei 150–180 naujų darbuotojų, norint šį spartų tempą išlaikyti ir toliau planuojame išlaikyti plėtrą visame regione, tad išplėtėme samdymo lauką – pradėjome ieškoti darbuotojų Lenkijoje, kur per dvejus metus jau įdarbinome beveik 70 specialistų.
Prieš dvejus metus atidarėme nemokamą „Sourcery“ akademiją Varšuvoje. Taip pat pastebėjome, kad vis dažniau į mūsų nemokamas „Sourcery“ akademijas Lietuvoje ir Lenkijoje, skirtas programuotojams, testuotojams, Front-End specialistams, užsiregistruoja ir pradeda mokytis vis daugiau užsienio studentų ne tik iš Lietuvos ar Lenkijos. Akademijose mokosi Baltarusijos, Ukrainos, Sakartvelo, Alžyro, Vokietijos, Pietų Afrikos Respublikos, Zimbabvės, Vietnamo piliečiai, gyvenantys Lietuvoje ar Lenkijoje“, – dalijosi Žmonių ir organizacijos vystymo direktorė.
Vietiniai specialistai trūkumo nepadengs
R. Alonderienė pabrėžia, kad neišvengiamai tenka ieškoti įvairių būdų, kaip užpildyti tas darbo vietas, kurias organizacijos turi atviras, bet nebepajėgia užpildyti esamais kandidatais.
„Natūralu, kad užsienio talentų pritraukimas galėtų būti naudingas ir pačiai valstybei – būtų sugeneruojama daugiau pajamų, sumokama daugiau mokesčių, gerinamas šalies įvaizdis ir t.t. Kita vertus užsisuktų naudingas ratas – aukštos kvalifikacijos darbuotojai dalytųsi savo sėkmės istorijomis ir rekomenduotų kitiems čia atvažiuoti.
Pavyzdžiui, IT rinka, kurioje veikiame, yra maža – profesionalai vieni kitus pažįsta, todėl nesunkiai įvertina, kokią komandą esame subūrę. Žmonės nori dirbti su talentingais kolegomis ir įgyvendinti sudėtingus projektus. Vis dėlto Lietuvos rinkoje jau dabar trūksta 14 tūkst. IT darbuotojų, tad naivu tikėtis, kad šią spragą padės užpildyti vien tik vietiniai specialistai. Mes kaip šalis turėtume pritraukti ne tuos trupinius, kurie lieka po to kai ,pavyzdžiui, Švedija ar Vokietija nusiurbia didžiąją dalį tarptautinių talentų. Maloniau, jei talentas galvotų apie Lietuvą kaip apie pirmąjį pasirinkimą. IT specialistų trūkumas visame pasaulyje tik augs, todėl būtina jau dabar pritraukti IT profesionalus ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyniniuose regionuose. Reikia ne tik išplėsti talentų paieškos lauką, bet ir vis daugiau IT įmonių kviesti investuoti į jaunųjų specialistų rengimą, nes tik taip galėsime prisidėti prie technologijų sektoriaus įvaizdžio gerinimo visame pasaulyje“, – teigia IT įmonės atstovė.
Stabdo biurokratinės kliūtys
R. Alonderienės teigimu, Lietuvos verslas gana atviras kviestis talentus iš užsienio. Ypač, jei vietinė rinka išsemta, o užsiauginti reikia, bet užtrunka. Vis dėlto užsienio talentų pritraukimo procesą labai dažnai apsunkina pasitaikančios įvairiausios kliūtys tokios, kaip administracinės, teisinės.
„Tai yra sudėtingas procesas tiek organizacijai (kiek kokių dokumentų turi pildyti, valstybės kvotos tam tikroms pozicijoms), tiek ir darbuotojui (pavyzdžiui, sunkumai atsidarant sąskaitą Lietuvos bankuose, vizos, leidimai gyventi ir t.t.). Taip pat „įsijungia“ kultūriniai klausimai – ar atvažiavusio darbuotojo darbo etika ir požiūris į darbą ar komandą sutaps su dabartiniu kolektyvu? Kiek turime investuoti, kad paruoštume esamus darbuotojus tinkamai priimti atvykėlius? Kalbos barjero klausimas. Ribotas skaičius ir žmonių, kurie norėtų iš esmės keisti savo gyvenimą emigruodami.
Taip pat yra reikalinga įmonėms turėti ir daugiau informacijos apie galimybes, pavyzdžiui, kuriose šalyse ar sektoriuose potencialiai galima rasti tikrai stiprių talentų. Būtina stiprinti ir Lietuvos, kaip priimančios šalies, patrauklesnį įvaizdį. Žmonėms neturėtų kilti klausimų, jei galiu važiuoti į Lietuvą arba į Švediją, kodėl turėčiau rinktis Lietuvą? Galėtų būti ir lengvesnė administracinė našta įdarbinančiai organizacijai. Teisinė pagalba ir dokumentų tvarkymas. Pavyzdžiui, mums yra tekę mokėti reikšmingą sumą imigracijos konsultantei, kad sutvarkytų atvažiavusios darbuotojos dokumentus. Galbūt tokią paslaugą galėtų nemokamai teikti valstybinių organizacijų teisininkai“, – pabrėžė ISM profesorė.
