Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, „Delfi.lt“ vyriausioji redaktorė, kalbėdama apie tai, kas yra žiniasklaida šiandien, pabrėžė, kad ją, kaip ir kitas sritis, labai paveikė vadinamoji ekonomikos platformizacija.
„Žmonės visame pasaulyje šiais laikais patiria didžiulį informacinį antplūdį. Naujienų pateikimas ir jų gavimas labai smarkiai fragmentuojasi, tiek dėl to, kad yra socialiniai tinklai, tiek apskritai veikia įvairūs naujienų agregatoriai. Informacija visur yra smarkiai išskaidyta, bet žurnalistikai svarbu nepasiduoti algoritmams ir neatiduoti jiems kelio į naujienas – žmonės turi suprasti, kodėl yra labai svarbu vartoti naujienas tiesiogiai“, – kalbėjo ji.
„Algoritmas, tarkime, gali manyti, kad jūs nesidomite kažkokiais miesto reikalais – tada taip ir nesužinotumėte apie tai, kad vyko didelis gaisras ir jums nereikia vesti vaiko į mokyklą, nes esate pavojaus zonoje ar ore yra daug kenksmingų detalių. Čia tik vienas iš pavyzdžių, rodančių, kad naujienos turi būti vartojamos, matomos tiesiogiai per žiniasklaidą, nes algoritmas tiesiogiai už patį vartotoją nusprendžia, ko jam reikia, bet nebūtinai tai padaro teisingai. Tyrimai rodo, kad net jaunimas, kuris dar neseniai buvo labai didelis personalizacijos fanas, nuo jos irgi jau truputį atitolsta, taip baisiai ja nebesidžiaugia kaip anksčiau“, – aiškino R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Tikslas – atkurti gerą santykį su auditorija
Pasak R. Lukaitytės-Vnarauskienės, kitas svarbus aspektas, kad žiniasklaidai labai svarbu atkurti gerą santykį su savo auditorija.
„Pasaulyje vyksta labai daug ir labai nemalonių, sukrečiančių įvykių. Pandemija, karas Ukrainoje verčia dalį žmonių tiesiog imti vengti naujienų, tad kažkas jų atsisako iš dalies, kiti – ir visiškai. Čia žiniasklaida taip pat turi ieškoti kelių į žmonių galvas, į jų laiką, kad galėtų pranešti, kas vyksta – juk vis tiek yra esminė žiniasklaidos funkcija kalbėti apie tai, kas vyksta pasaulyje. Tuo pačiu žiniasklaida turėtų orientuotis ir į kitokio tipo naujienas, greta būtinų ir svarbių pranešti aktualijų. Žiniasklaidai turi kalbėti daugiau, pavyzdžiui, apie sprendimų paieškas, ką galima padaryti sužinojus kažkokią naujieną. Na, tarkime, kyla palūkanų normos, bet ką man tai reiškia, kaip aš galėčiau ar apsaugoti savo pinigus, ar iš to gauti naudos? Tokių praktinių dalykų reikia daugiau, taip pat įkvepiančių istorijų, nes pasaulis ir aplinka yra gana niūri – suprantame, kad tai irgi svarbus dalykas“, – kalbėjo R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Galiausiai, daugelio pastebimas svarbus pokytis skaitmeninėje žiniasklaidoje – prenumeratos. „Jos iš esmės yra grįžimas prie šaknų ir kelias į asmeninius santykius su vartotoju. Žmonės neprenumeruoja to, kuo netiki, todėl žiniasklaida, įsiklausydama į savo auditorijos poreikius, į prenumeratorių lūkesčius, lygiai taip pat kuria su jais stipresnį asmeninį santykį, o tuo pačiu gali sau garantuoti vartotoją, kuris tikrai ateis tiesiogiai ir skaitys ar žiūrės tai, ką žurnalistai jam parengė“, – dėstė „Delfi.lt“ vyr. redaktorė.
Rinka turi skaidrėti
Vytautas Benokraitis,„Delfi“ direktorius, kalbėdamas renginyje akcentavo, kad vienas iš svarbių klausimų, kurį šiuo metu siekiama išspręsti kalbant apie Lietuvos naujienų portalus – galiausiai susitarti, kaip skaidriai matuoti jų veiklos rezultatus.
„Matavimo skaidrumo trūkumas kenkia medijos reputacijai, įvelia į „žiurkių lenktynes“ socialiniuose tinkluose ir nukreipia fokusą nuo pagrindinių tikslų“, – kalbėjo jis.
Itin ryškiai tai iliustruoja, kai naujienų portalai bando pasididinti vartotojų srautą priviliodami juos per socialinius tinklus.
„Socialiniai tinklai niekur nedings, bet niekas nebegali ignoruoti to, kokias problemas visuomenėje jie sukelia. Naršymas juose prilyginamas priklausomybei, o iš jų neišlendantys žmonės dažnai mirksta dezinformacijoje, skaito nepatikrintas žinias ar tiesiog sako besijaučiantys išsekę nuo informacijos pertekliaus. Žiniasklaidos pareiga yra jiems priminti, kad nesidomėti tuo, kas vyksta aplink – ne išeitis, tačiau dabar kaip niekada svarbu išsiugdyti įprotį atsirinkti vertingą informaciją“, – pabrėžė V. Benokraitis.
Jis aiškino, kad dėl to ir kalbant apie naujienų portalus labai svarbu atskirti kiekybinius ir kokybinius rezultatus.
„Mes, „Delfi“, didžiuojamės tuo, kad per visus savo daugiau nei dvidešimt metų tarp naujienų portalų esame ryškus „Top of mind“ lyderis – „Spinter“ tyrimų duomenimis, 2023 m. „Delfi“ kaip pirmą prisimintą portalą įvardino 55 proc. respondentų, kai, palyginimui, antroje vietoje likusį „15min.lt“ – 15 proc. Taip pat labai svarbu, kad pas mus vartotojai praleidžia daugiausiai laiko, ir didžiąją jo dalį praleidžia skaitydami titulinį puslapį, aktualijas, verslo naujienas – supaprastintai kalbant, pramoginiam turiniui tenka gerokai mažesnė laiko dalis“, – kalbėjo jis.
Tačiau V. Benokraitis akcentavo, kad kitas žingsnis naujienų portalų rinkoje turi būti vidinių duomenų validavimas iš trečiųjų šalių ir jų prieinamumo užtikrinimas visiems rinkos dalyviams: „Lenkija jau yra tai padariusi – mes irgi turime susitvarkyti šiuos higieninius klausimus. Kai visi skaidriai rodysime, kaip konkuruojame, tuomet visi kartu galėsime ir priimti sprendimus, užtikrinančius žiniasklaidos kokybės stiprinimą ir pasitikėjimo žiniasklaida didinimą“.
Keičiasi darbo būdai ir formatai
Gabrielė Budrienė, „Delfi“ projektų skyriaus vadovė, verslo sesijos dalyviams pristatė „Delfi Brand Studio“, siūlančią kitokį požiūrį į istorijų pasakojimą.
„Delfi Brand Studio“ vienija teksto, video, dizaino ir IT srities profesionalus, leidžiančius kurti vizualiai įdomias ir skaitytojus įtraukiančias istorijas, atitinkančias pagrindinius kokybiško turinio principus.
„Aš šiuos žmones, tarp kurių esu ir pati, vadinu istorijų pasakotojais, kurie kasdien stengiasi sukurti dar geresnę istoriją nei vakar“, – kalbėjo ji.
„Delfi“ „Melo detektoriaus“ redaktorė Aistė Meidutė verslo sesijos dalyvius supažindino apie šiais laikais itin svarbią žiniasklaidos misiją – kovoti su dezinformacija ir misinformacija. Dar visai šviežia naujiena – kovo viduryje „Delfi“ oficialiai tapo EFCSN (European Fact-Checking Standards Network, liet. – Europos faktų tikrinimo standartų tinklas) nariu. „Delfi“ yra pirmoji žiniasklaidos priemonė Lietuvoje, kuri buvo priimta į šį tinklą.
„ru.Delfi“ vyriausiasis redaktorius Oleg Jerofejev atskleidė, kad „ru.Delfi“ portalas yra skaitomiausias ukrainiečių užsienio portalas. Jis akcentavo, kad karas vyksta visais frontais ir šis portalas taip pat dalyvauja jame, pateikdamas objektyvias naujienas bei suteikdamas prieigą prie tikrų objektyvių žinių regione gyvanantiems rusakalbiams.
