Po studijų užsienyje į Lietuvą grįžęs fotografas Marius nerado darbo pagal specialybę: papasakojo, kaip susiklostė karjera

Kiekvienas rugsėjis daliai jaunų žmonių yra ypatingas – įstoję mokytis jie žengia į auditorijas žibančiomis akimis. Deja, dar studijų metu, o kartais – net ir atsiėmus diplomą, kai kuriuos iš jų ima kankinti abejonės dėl pasirinktos srities, o kitus galvoti apie pokyčius skatina pirmosios patirtys įžengus į darbo rinką. Visa tai patyrė fotografas Marius Pilipas.

Fotografijos srityje neįsitvirtino

Savo studijų metus M. Pilipas prisimena su džiaugsmu – Jungtinės Karalystės Midlsekso universitete jis mokėsi fotografijos. Marius pasakoja, kad studijų programą pasirinko vedamas savo hobio fotografuoti, taip pat norėjo išvykti ir pamatyti pasaulio, užsienyje planavo savo tolimesnę veiklą. Patirties fotografijoje jis jau turėjo: paauglystėje išmokęs atostogų metu, vėliau fotografuodavo ne tik savo draugus, bet ir vestuves, mėgo mados fotografiją.

Nors studijos patiko ir sekėsi, vyrą ėmė lankyti mintis sugrįžti į Lietuvą. „Stipriai pasikeitė požiūris į gimtąją šalį, ilgėjausi šeimos, draugų, lietuvių kalbos“, – pasakoja jis. Apsispręsti galiausiai padėjo pandemija, kuriai prasidėjus teko rinktis: laikytis karantino ir izoliuotis Jungtinėje Karalystėje, ar grįžti. Parvykęs M. Pilipas susidūrė su iššūkiu – Lietuvoje fotografijos srityje įsitvirtinti jis nesitikėjo, todėl reikėjo ieškotis kitokio darbo.

„Pasižvalgyti po populiarių technologijų įmonių darbo skelbimus pasiūlė tėtis. Pastebėjau, kad skelbimuose šmėžuoja kažkoks dizainas“, – su šypsena prisimena Marius, – „Anksčiau galvojau, kad tokiose įmonėse viską sukuria programuotojai. Kai užsikabinau ir pasidomėjau, supratau, kad technologijų produktus vystančiose įmonėse yra įvairių nišų, kurios tinka skirtingų polinkių žmonėms“, – pasakoja jis.

Tai patvirtina ir technologijų karjeros mokyklos suaugusiesiems „Vilnius Coding School“ skaitmeninės rinkodaros projektų vadovas Eligijus Labanauskas. Pasak jo, svarbu suprasti, jog informacinės technologijos (IT) – nebūtinai programavimas. Ilgą laiką populiarios išlieka ir kitos rinkoje paklausios specialybės: duomenų analitika, testavimas bei vartotojo sąsajos (UX/UI) dizainas. Jį pasirinko ir Marius.

Karjerai ruošėsi žingsnis po žingsnio

Planuodamas žingsnius, reikalingus gauti pirmąjį darbą naujoje srityje, M. Pilipas įvertino, kad reikalingos ir teorinės žinios, ir praktika. „Pradėjau nuo „Google“ dizaino kursų, vėliau pabaigiau ir persikvalifikavimo mokyklos UX/UI dizaino programą. Labai padėjo galimybė prisijungti prie draugų kuriamo projekto. Nors galiausiai sugalvoto produkto išvystyti mums nepavyko, darbas su kitų profesijų specialistais leido išbandyti įgytus įgūdžius ir susipažinti su šiuo darbu praktiškai“, – sako jis.

Visa tai Mariui užtruko maždaug metus. Kad įrodytų turintis reikalingų įgūdžių jis pasitelkė įgytus diplomus ir sertifikatus. Technologijų karjeros mokyklos duomenimis, užbaigę kursus ir gavę diplomą įsidarbina net 87 proc. besimokiusiųjų. Tačiau aplikuojant į dizaino srities pozicijas labai svarbus ir atliktų darbų aplankas (angl. portfolio). Jį Marius susikūrė išmoktas pamokas pritaikydamas neegzistuojančių produktų dizainui.

Pasiruošęs ieškotis pirmojo dizainerio darbo, M. Pilipas procesą taip pat kruopščiai suplanavo. „Susirašiau visas Lietuvos įmones, kurios ieško tokių specialistų, taip pat įmones Europoje, kur šį darbą galima dirbti nuotoliu. Viską užsirašydavau, žiūrėdavau kitų žmonių istorijas „Youtube“, žymėjausi, ko man trūksta. Tikslas buvo įsidarbinti, patobulėti ir į gyvenimo aprašymą įsirašyti vienerių metų patirtį“, – pasakoja jis.

Taip Marius siekė įveikti problemą, su kuria susiduria dažnas, besimatuojantis naują profesiją – norint gauti pirmąjį darbą reikalinga patirtis, o jos įgauti leidžia tik darbas reikalingoje pozicijoje. Aktyviai siuntinėdamas savo gyvenimo aprašymą jis sulaukdavo kvietimų pokalbiams. Deja, nors darbdaviai vertino jo asmenines savybes ir motyvaciją, galiausiai praktinės darbo patirties dar neturinčio kandidato jie nuspręsdavo nesamdyti.

„Buvau sudalyvavęs daugiau nei dvidešimtyje atrankos pokalbių. Tuo metu jau norėjau tiesiog įsidarbinti bet kur. Žiūrint retrospektyviai, gavau tokį darbą, apie kurį būčiau svajojęs, jei būčiau galėjęs rinktis“, – pasakoja „Omnisend“ specialistu tapęs Marius.

Pastangos atsipirko

Norintiems išbandyti naują darbą, persikvalifikavimo specialistai pataria pirmiausia suprasti, ko trūksta jų profesinėje veikloje, kodėl kyla poreikis ją keisti. Marių pirmiausia paskatino namų ilgesys ir perspektyvos pasirinktų studijų srityje. Jau tapęs produkto dizaineriu automatizuotos skaitmeninės rinkodaros platformą vystančioje įmonėje jis pasakoja išsigryninęs, ko ieško darbe.

„Man svarbu, kad veikla būtų dinamiška, nuolat galėčiau spręsti vis kitą problemą bei matyti, kaip jos sprendimas realiai padeda klientams. Kad augčiau kaip specialistas, taip pat svarbu dirbti su patyrusiais žmonėmis, daug bendrauti su visa komanda. Taip pat norėčiau ir toliau dirbti hibridiniu būdu – tai man atriša rankas keliauti, dalį laiko praleisti užsienyje su drauge, kuriai laisvalaikiu padedu fotografuoti vestuves. Taip galiu ir toliau užsiimti savo hobiu“, – vardija jis.

M. Pilipas pabrėžė, kad norintys persikvalifikuoti nebūtinai turi ryžtis gyvenime pakeisti viską. „Jau įgyta patirtis, natūralūs polinkiai visada kartu, jie gali likti tavo identiteto dalimi, – sako jis ir papildo: – jei kažką studijuoji, tikrai nereiškia, kad visą gyvenimą būtinai turėsi tai dirbti, o jei dirbi kažką naujo, ankstesnės veiklos taip pat neprivalai atsisakyti“.

Padeda pavyzdžiai, planas ir nusiteikimas

Kai sunku suprasti, ar visgi norisi išbandyti naują veiklą, bei ką pasirinkti, kartais paprasčiau išsiaiškinti, ko tikrai nesinori. „Taip rinkausi savo studijų sritį. Mano giminėje nemažai statybos inžinierių, „rimtų žmonių“, teko ir padirbėti statybose. Nors ten yra puikių specialistų, mylinčių savo darbą, tai labai padėjo suprasti, kad išties noriu kažko kito. Gerai, kad niekas nespaudė ir nepatarinėjo, kur sukti. Net mokytojai, kurių nuomonės klausiau, skatino sprendimus apgalvoti ir priimti pačiam“, – pasakoja Marius.

Technologijų karjeros mokyklos suaugusiesiems atstovas E. Labanauskas pabrėžia, kad bet kurioje pasirinktoje srityje pirmiausia padės asmeninės savybės. „Kartu su Vilniaus Universiteto mokslininkais atlikome tyrimą, kuris parodė, kad darbdaviams labiausiai rūpi santykį su profesija apibūdinančios savybės, pavyzdžiui, noras tobulėti bei imlumas naujovėms. Taip pat svarbūs socialiniai įgūdžiai: geranoriškumas, pozityvumas, tolerancija. Turint tinkamas savybes ir planą, techninių įgūdžių įgyti nesunku“, – sako jis.

Jau įsitvirtinęs UX/UI srityje, savo tolimesnę karjerą planuoja ir M. Pilipas. Specialisto teigimu, naudinga reguliariai pasvarstyti, kokių naujų įgūdžių norisi įgyti ir kaip jautiesi savo darbe. Toks nuoširdus pokalbis su savimi gali atnešti naudos ne tik įžengiant į darbo rinką, bet ir sukaupus patirties joje.

Rasti darbo galima ir be patirties

Nuo ko pradėti ir kaip tinkamai prisistatyti darbdaviui, kai neturi darbo patirties? – klausimas, dažnai kylantis jauniems specialistams, kurie tik žengia pirmuosius karjeros žingsnius. Tačiau ar tikrai nėra jokios darbo patirties, gal ji iš kitos srities, o galbūt patirties netrūksta, tik paties kandidato ji nėra suvokiama kaip darbo patirtis?

„Visų pirmą, svarbu suprasti – darbdaviai nesitiki, kad darbo rinkos naujokas viską žinos ir mokės kaip patyręs profesionalas. Pavyzdžiui, reklamos, telemarketingo, finansinių konsultacijų įmonės, kūrybinės agentūros gana aktyviai pritraukia talentingus studentus, šiuo keliu karjerą pradėjo ne vienas sėkmingas profesionalas. Dar daugiau: nepatyrusius kandidatus neretai sąmoningai renkasi įmonės, kurioms svarbu užauginti darbuotojus „pagal save“. Pasitaiko, kad patirties trūkumas darbdavio akimis yra net pliusas, nes pradedančiuosius lengviau išmokyti įmonei tinkamų darbo metodų, nei permokyti ne pačias geriausias praktikas įgijusius kitur“, – pranešime žiniasklaidai teigia HRIZER skilties Bendruomenė ekspertė, karjeros konsultantė ir koučingo specialistė Ariadna Žilevičienė.

Ką vertina darbdaviai, svarstydami pradedančiojo gyvenimo aprašymą? Jie atsižvelgia į atliktas praktikas, stažuotes, aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje, lyderio pozicijas neformalioje veikloje, kaip pvz., savanorystė, debatų klubai, sportas ir kita laisvalaikio veikla. Labai svarbu, kaip pats kandidatas mato ir pristato savo patirtį: vienas tiesiog pardavinėjo ledus vasarą Palangoje, o kitas tuo pačiu įgijo pardavimų, bendravimo, darbo su pinigais įgūdžių, tapo labiau organizuotas, lankstus, dėmesingas detalėms, planuojantis, atsakingas.

„Darbuotojai samdomi už tinkamą požiūrį į darbą, nes įgūdžių mokomės visą gyvenimą. Tai galėtų įkvėpti vilties ir motyvacijos visiems, ieškantiems darbo neturint patirties. Motyvacija, nuoširdus susidomėjimas įmonės veikla ir planais, suvokimas, kad einama dirbti ir kurti vertę, proaktyvus elgesys – šie dalykai gali kompensuoti patirties trūkumą“, – akcentuoja koučingo specialistė Ariadna Žilevičienė.