Svajonių profesija
Inga teigė, kad tapti lietuvių kalbos mokytoja svajojo nuo pat 8-os klasės. Ji pasirinko šią specialybę, nes turėjo didelį palaikymą iš savo tėvų ir senelių. Kol mokėsi Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokykloje-daugiafunkciniame centre, buvo pavyzdinga ir atsakinga mokinė. Kai pakeitė mokyklą, Inga stengėsi išlikti tokia pat atsakinga, nes žinojo, kad reiks gerų rezultatų, norint įstoti į norimą universitetą.
I. Vaišvilaitės manymu, mokytojo darbe kartais sunku komunikuoti su tėvais, nes kai kurie jų pamiršta mandagumą, nesupranta to, ką bandai jiems paaiškinti. Sunkumu kyla ir su mokiniais, kurių neįmanoma atitraukti nuo išmaniųjų telefonų. Taip pat nėra lengva mokinius įtikinti mokytis pamokose, nes, daugelio manymu, jiems neprireiks tų žinių, kurias įgyja mokykloje.
Ateities mokytojas – koks jis?
Anot jos, mokytojo darbo prestižas priklauso ne tik nuo atlyginimo, kaip yra linkusi mąstyti dalis visuomenės. Ši profesija, I. Vaišvilaitės manymu, taps prestižine būtent tada, kai pedagogai gaus tinkamą atlygį ir bus gerbiami mokinių, tėvų, kolegų ir valdžios. Norint šito pasiekti, turi veiksmų imtis ne tik valdžia, bet ir mokiniai, tėvai.
„Nebijokite eiti pedagogo keliu“
Pasiteiravus, ar savo ugdytiniuose pastebi būsimą mokytoją, pripažino, kad potencialo yra.
„Mokiniai, kurie turi bent mažytę mokytojo profesijos gyslelę, nori padėti savo bendraklasiams. Tokie mokiniai rodo iniciatyvą padėti mokytojui per pamoką: paaiškinti pamokos temą ar įvairias užduotis. Būna ir tokių mokinių, kurie noriai pasisiūlo pasiruošti kokiai nors pamokai ir ją vesti“, – kai kurių mokinių iniciatyvumu pasidžiaugė mokytoja.
I. Vaišvilaitė ragino mokinius po mokyklos rinktis pedagogo profesiją.
Inga pripažino: ji dažnai kartojanti mokiniams, kad Lietuvoje trūksta mokytojų, todėl dar būdami pedagoginių studijų studentais, jie gaus daugybę darbo pasiūlymų, iš kurių galės rinktis sau patraukliausią. Mokiniams reikia paaiškinti, kad pedagogo profesiją rinktis yra verta, nes mokytojas visada yra apsuptas jaunimo, nuolat tobulėja ir išlieka šiuolaikiškas.
Esamiems mokytojams jaunoji lietuvių ir literatūros kalbos mokytoja nori palinkėti kantrybės, stiprybės, empatijos ir neblėstančio kūrybiškumo kasdieniuose darbuose. Būsimiems pedagogams linki to paties ir dar – neprarasti pasitikėjimo savimi, savo jėgomis. Nepasimesti mokytojo profesiniame kelyje ir niekada nebijoti prašyti pagalbos iš kolegų. Taip pat visiems mokytojams linki nepamiršti laiko sau: „Nes visi mes esame žmonės“.