– Koks Jūsų projektas Italijoje?
– Gaminsime garso slopinimo sienelių modulius, kuri ne tik slopins garsą, bet ir gamins elektrą. Kai prasilenkia greitieji traukiniai, sukuriamas milžiniškas slėgis. Paprasti moduliai tiesiog išlaksto. Mūsų gali išlaikyti didelį slėgį – iki 12 metrų sauso slėgio. Prie greitųjų traukinių linijų elektra iš karto jiems atiduodama. Jei prie autostradų, surenkame elektrą ir kuriame krovimo stoteles, nes kalnais tiesti elektros linijas labai sudėtinga. Sudėtinga net padidinti galingumą. Paprasčiau vietinės elektros stotys, nei tiesti labai brangias linijas. Tai mūsų kryptis – nišiniai sprendimai.
Italijoje tris kartus didesnė gamykla nei Lietuvoje. Lietuvoje dirba 240 žmonių, Italijoje dirbs panašus žmonių skaičius, bet bus pilnai automatizuotos linijos ir gaminsime trigubai daugiau. Planavome tiekti iš Lietuvos, tačiau jie vis didino paramos intensyvumą, kad tik ateitume. Apsisprendėme.
– Tačiau elektros gamyba šalia traukinių linijų nesustosite.
– Be garso sienelių mūsų ateitis apsaugoti pietines šalis nuo perdėto saulės spinduliavimo. Sicilijoje auginti vynuoges jau per karšta. Mūsų kryptis nuo 2014 m. šaltnamiai. Saulės elementus galime gaminti su tarpais ir juos pritaikyti taip, kad saulės patektų tik tiek, kiek reikia augalui. Sumažiname saulės intensyvumą. Augalas neperkaista, jam reikia iki 4 kartų mažiau vandens, laistomas kapiliarais. Tai ateitis. Tokiais šaltnamiais turėsime padengti pusę planetos, kad apsisaugotume nuo klimato kaitos. Čia mes lyderiai Europoje, nes dirbame su moksliniais institutais. Italija šalia Afrikos ir galės „uždengti“ dalį teritorijos, kad galėtų gaminti maistą, o laistyti jūros vandeniu, kurį nudruskins elektros energijos, pagaminamos šaltnamiuose, pagalba. Karšto klimato šalims tai bus vienas pagrindinių dalykų.
– Tačiau dabar saulės elementų gamybą strigtelėjusi, sandėliai pilni.
– Taip nutiko dėl kinų dempingo, kurie gamina standartinius gaminius. Dėl to mes ir ieškome nišų. Mūsų bendradarbiavimas su universitetais labai gilus. Turime apginti vietinę pramonę. Europa pradeda busti.
– Ar Lietuvoje ne per didelė prabanga dėl pigesnės žalios elektros energijos dirbamą žemę užkloti saulės elementais?
– Tikrai per didelė prabanga. Aš nesu tas, kuris siūlo aklą žemės uždengimą tais pačiais moduliais. Kaip tada gaminsime maistą? Pavyzdžiui, saulę sekantys moduliai su tarpais po 14-18 metrų, kad žiemą nekristų šešėlis nuo vieno ant kito, leidžia auginti žemės ūkio paskirties kultūras. Reikia sujungti technologijas. Reikia ieškoti balanso.
Mano įmonės ateitis sujungti kelias technologijas į vieną, kuri sukurtų dar didesnę pridėtinę vertę.