Pateikė susimąstyti privertusią statistiką – darbuotojai reikalauja įvairių privilegijų, tačiau galiausiai jomis nesinaudoja

Laikui bėgant darbdaviams keliami vis didesni lūkesčiai. Užtikrinti vien įstatymuose apibrėžtas sąlygas nebepakanka – darbuotojams suteikiamos įvairios privilegijos, galimybė naudotis sporto sale, poilsio kambariais ar mėgautis šviežiais vaisiais.

Visgi, artėjant metų pabaigai, mokymų ir verslo konsultacijų įmonės „Grand Partners“ ugdymo partnerė, verslo konsultantė Irina Rušmanė kviečia suklusti darbuotojus: „Dažnai ieškome svajonių darbdavio, tačiau laikas užduoti sau klausimą – o ar patys esame svajonių darbuotojai?“

Darbuotojai nesinaudoja jiems suteikiamomis privilegijomis

Kaip teigia I. Rušmanė, darbdaviai neša didžiulę atsakomybę – jie rūpinasi ne tik palankiomis darbo sąlygomis, bet ir asmenine darbuotojų gerove. Visgi, tyrimai atskleidžia, jog darbuotojai dažnai nepasinaudoja tuo, ką jiems siūlo įmonė.

„Kiekvienas nori dirbti įmonėje, kuri turi gerą reputaciją, rūpinasi darbuotojais, turi stiprią organizacinę kultūrą, laiku moka atlyginimą, yra paklausi ir suteikia galimybes tobulėti, kilti karjeros laiptais. Tačiau neseniai vykusioje metinėje HR tendencijų konferencijoje „Blitz“ kolegė Ieva Daubaraitė-Palmquist pristatė susimąstyti privertusią statistiką – darbuotojai reikalauja įvairių privilegijų, tačiau galiausiai jomis nesinaudoja“, – stebisi ugdymo ekspertė.

Evelina Latyšovič, globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė pastebi, šiuo metu atsiranda vis daugiau naujų naudų paketų elementų, pavyzdžiui: papildomas vienkartinis bonusas prisijungus prie įmonės arba išdirbus tam tikrą laiką, rekomendavus draugą į poziciją ar vaiko gimimo, vestuvių proga. Taip pat, kai kurie darbdaviai yra pasiruošę kompensuoti namų, automobilio tvarkymo ir valymo, sporto trenerio, asmeninio gerovės bei sveikatos konsultanto paslaugas.

Svarstant, ką įtraukti į siūlomus naudų paketus, anot ekspertės, svarbiausia pasirinkti tokias naudas, kurios atlieptų darbuotojų poreikius: „Rekomenduojama naudų paketus netgi personalizuoti, t. y. leisti darbuotojams patiems išsirinkti geriausiai jų interesus atitinkančias naudas.“

Darbuotojai pastebi ir jaučia, kai darbdaviai juos vertina ir mato ne tik kaip darbo funkcijas atlikti privalantį aparatą, o visų pirma kaip žmogų, įsitikinusi ekspertė.

„Norint išsiskirti talentų medžioklėje, įvardijant naudas, reikia labai gerai pagalvoti, ar siūloma nauda iš tiesų teikia vertės ir taip skatina potencialų darbuotoją prisijungti prie organizacijos“, – pabrėžia ekspertė.

Pasinaudoja iki trečdalio darbuotojų

Apžvelgusi skirtingose šaltiniuose pateiktą statistiką ir atlikusi Lietuvos įmonių HR vadovų apklausą, I.Daubaraitė-Palmquist pateikė išvadą, kad per metus organizacijos vieno darbuotojo gerovei skiria nuo 300 iki 1900 eurų. Tačiau faktinis panaudojimas parodė, jog patys darbuotojai išnaudoja mažiau nei minimalią sumą – vos 275 eurus. Tos pačios išvados atskleidė, jog 62 proc. darbuotojų teigia jaučiantys fizinį ir emocinį nuovargį, o dar 70 proc. negali atsipalaiduoti.

2021 m. „Harvard Business Review“ publikuotame straipsnyje „How to Get Employees to (Actually) Participate in Well-Being Programs“ pristatoma, jog nors 87 proc. darbuotojų turi prieigą prie psichinės ir emocinės gerovės puoselėjimo priemonių, jomis naudojasi tik 23 proc. Iš 80 proc. prie fizinės gerovės skatinimo prieigą turinčių darbuotojų tuo naudojasi vos 32 proc., tik 25 iš 67 proc. pasinaudoja įmonės siūlomomis finansinėmis galimybėmis.

„Kyla klausimas, kodėl darbuotojai nesinaudoja jiems suteikiamomis priemonėmis, nors įmonės į tai investuoja? – klausia I. Rušmanė. – Svarbu suprasti, jog tiek asmeninė, tiek organizacijos gerovė priklauso ir nuo įdėtų pastangų, gebėjimo prisiimti atsakomybę ir už savo atliekamą darbą, ir savijautą.“

Darbo santykiai turi būti abipusiai

Anot I. Rušmanės, darbuotojai neretai pamiršta, už ką yra atsakingas darbdavys.

„Jis privalo suteikti darbo vietą, paruošti jai būtinus įrankius, laikytis valstybėje nustatytų reglamentų, laiku mokėti atlyginimą. Nepaisant to, darbuotojai džiaugiasi nemokamu maistu, kavos aparatas – tarsi būtinas atributas, įmonės įrenginėja sporto sales, poilsio kambarius, organizuoja išvykas ir šventes, siūlo įvairius mokymus, skiria premijas, rūpinasi papildomu sveikatos draudimu, tačiau kai darbuotojas paprašomas atlikti kažkokią užduotį, atsakymo, jog jam tai nepriklauso, ilgai laukti nereikia“, – pastebi ugdymo ekspertė.

Ji klausia, o kokią atsakomybę tuomet neša darbuotojas? Kaip jis prisideda kuriant organizaciją, o ne paisydamas vien asmeninių interesų?

„Darbo santykiai turi būti abipusiai. Kaip šeimoje, taip ir darbe – neįmanoma sukurti laimės, kai stengiasi tik vienas. Svarbus abiejų indėlis. Tuomet, kai abi pusės laimingos, nekyla klausimas, kodėl turėčiau labiau stengtis, – lygina ekspertė. – Vesdama mokymus nuolat susiduriu su darbuotojų nepasitenkinimu, jog iš jų tikimasi daugiau, tačiau ar jie patys nesitiki, nereikalauja daugiau iš savo darbdavio? Abi pusės santykiai nori būti patenkintos ir turėti naudos, tačiau kai manome, jog tai tik kito atsakomybė, atsiranda problema.“

Verslo konsultantė tęsia, jog įmonės taip pat nusipelno svajonių darbuotojų, kurie yra kompetentingi, siekiantys užtikrinti rezultatą, puoselėjantys organizacijos reputaciją, nuolat tobulėjantys, veržlūs, siekiantys vis didesnių tikslų ir nevengiantis padaryti daugiau, nei privalo.

Ar esate svajonių darbuotojas?

I.Rušmanė siūlo būdą pasitikrinti, ar pats esate svajonių darbuotojas.

„Detaliai prisiminkite pastarąsias tris savo darbo dienas: kur buvote, ką darėte, kaip komunikavote, jautėtės, reagavote ir pagalvokite, ar apie visa tai drąsiai ir be paslapčių papasakotumėte pokalbyje dėl darbo savo svajonių įmonėje. Arba galite įsivaizduoti, jog jūsų darbas yra nuolatos tiesiogiai transliuojamas visam pasauliui. Jei manote, kad būtumėte patenkintas rezultatu – puiku, tęskite tai, ką darote, tačiau atsakydami būkite sau nuoširdūs“, – pataria verslo konsultantė.

Ji pažymi, jog išties pasitaiko tokių darbuotojų, kurie organizacijose padaro tikrą virsmą, tačiau neretai tenka pastebėti ir tai, jog energingą žmogų stabdo kiti, sakydami, jog neverta. Entuziastingi darbuotojai, anot I. Rušmanės, netrunka palikti tokį kolektyvą.

Kiekvienam darbuotojui, sakančiam, jog organizacijai jis nerūpi, todėl dėl to, kas jam nepriklauso, neketina pajudinti nė piršto, ugdymo ekspertė siūlo apsižvalgyti aplinkui ir pasižiūrėti, kiek įmonės siūlomų dalykų tiesiogiai neprisideda prie darbo rezultato užtikrinimo: „Ar kavos aparatas reikalingas, kad ataskaitą užpildytumėte? Ar su džiaugsmu dalyvaujate mokymuose ir juose gautas žinias išnaudojate organizacijos gerovei kurti? O gal visgi dažniau galvojate, kad geriausia mokymų dalis – skanūs pietūs ir galimybė neiti į darbą?“

Verslo konsultantė atkreipia dėmesį, jog artėja didžiosios metų šventės, įmonės organizuoja strategines sesijas, vertina praėjusius metus, rengia vakarėlius bei padėkos šventes, todėl dabar – puikus metas padėkoti savo vadovams už visas jų pastangas.

„Prisiminkite, jog jūsų kartais taip nekenčiamam darbui pavydi kiekvienas bedarbis, kuris negali išmaitinti savo šeimos. Kartais mes pamirštame įvertinti tai, ką turime, todėl pagalvokite, ar neverta pasakyti nuoširdų „ačiū“ savo vadovui“, – siūlo I. Rušmanė.