Išskyrė 8 darbo rinkos tendencijas, ko 2024-aisiais gali tikėtis darbuotojai ir darbdaviai – „multitaskinimas“ nebemadingas

Pandemija mus paliko ramybėje, bet suformavo naują darbo modelį. Nemaža dalis darbuotojų pradėjo dirbti mišriai, kiti grįžo į biurus. Kai kurie atrado visiškai naują požiūrį į darbą.

Žmogiškųjų išteklių valdymo platforma „Deel“ pranešime žiniasklaidai išskyrė aštuonias tendencijas darbo rinkoje, į kurias pravartu atkreipti dėmesį tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.

„Lėktuvo režimas“. Prisiminkite tą jausmą, kai skrydžio metu privalote išjungti telefoną ir galite skirti laiką veiklai, netrikdant pypsintiems pranešimams. Pamažu tai tampa nauja darbdavių praktika – 100 minučių įjungti lėktuvo režimą perkeltine prasme ir laiką be skambučių bei laiškų ir nuolat pypsinčių pranešimų panaudoti darbinei literatūrai skaityti, smegenų šturmui ar kitai veiklai, padedančiai darbuotojui mentaline prasme prisijungti prie tuo metu reikiamo informacinio lauko.

Kai kurios įmonės jau ėmėsi tokios taktikos. Pavyzdžiui, San Fransisko „Density“ biuro darbuotojams jau įprasta, kad kiekvieną trečiadienį nuo 13.30 iki 15.10 val. įjungiamas vadinamasis lėktuvo režimas, o darbuotojai tam pasiruošia iš anksto, kad laikas be trukdžių būtų produktyvus.

Atrodo, kad tokį ar panašų metodą taikys vis daugiau įmonių, nes „multitaskinimas“ nebemadingas – jis tik išvargina.

Svarbiausia – įgūdžiai. Tai jau prasidėjo – įdarbinant žmogų kreipiamas dėmesys į jo įgūdžius, o ne diplomus ar buvusias pareigybes. Pasak Weforum.org, naujausia „PwC“ metinė apklausa parodė, kad 52 proc. vadovų mano, jog darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas per ateinančius 10 metų reikšmingai paveiks pelningumą. Įmonės persiorientavo ir pirmenybę teikia asmeniui su konkrečiam darbui reikiamais įgūdžiais.

Gera žinia darbuotojams: nauja tendencija palengvino priėjimą prie gerų darbo vietų tiems, kurie yra kompetentingi, bet neturi tinkamos formalios kvalifikacijos. Pavyzdžiui, JAV per pastaruosius metus „LinkedIn“ 21 proc. padaugėjo skelbimų, kuriose pabrėžiamas įgūdžių, o ne kvalifikacijos poreikis.

Darbo ir gyvenimo simbiozė. Jau ne tik paskiri asmenys, bet ir įmonės skiria dėmesio tam, kad darbas ir laikas po jo nebūtų kardinaliai priešingi dalykai. Savirealizacija darbe turėtų būti tokia, kad dantimis negriežtumėte savaitgalį laukdami pirmadienio. Gyventi reikia kasdien, o ne tik savaitgaliais ar per atostogas. Juolab kad ir jų poveikį mokslininkai jau nustatė: atostogų poveikis tetrunka dvi dienas. Po to grįžtame į ankstesnę būseną, o kokią – priklauso ir nuo asmens nusiteikimo, ir darbinės aplinkos.

„Darbo ir gyvenimo simbiozė – bendras pagrindas ir abipusė nauda. Tai ypač svarbu skaitmeninėje eroje“, – teigia „Sensory Intelligence Consulting“ direktorė ir jutimo trenerė Marieta du Toit.

Priklausomai nuo įmonės galimybių, ta simbiozė gali pasiūlyti visą spektrą papildomų pranašumų darbuotojams – tai gali būti ir papildoma nedarbo diena, mokymai ar galimybė kelti kvalifikaciją, kokios nors rūšies draudimas, sporto klubo abonementas ar gal net masažo seansas pačioje darbovietėje.

Smagus nedarbas. Nėra darbo – nėra problemų. Juokas šiurkštus, turint galvoje neapmokėtas sąskaitas, bet pastebima, kad žmonės vis drąsiau leidžia sau tiesiog mėgautis laisvu laiku, skirti jo artimiesiems, kol susiras naują darbą. Pagaliau pertrauka reikalinga ir kūrybiškumui atnaujinti. Vis labiau ateina supratimas, kad nedarbas gali būti išlaisvinantis, o ne slegiantis. Atrodo, toks požiūris niekur nesitrauks. Tad organizacijos, kurios nepasiūlys darbuotojams konkurencingų, tinkamų sąlygų, ir toliau praloš kovoje dėl talentų.

Leidiniui „Business Insider“ Londono verslo mokyklos organizacinės elgsenos profesorius Randallas Petersonas sakė, kad „ilgesnis laikotarpis tarp darbų yra sveika, nes jis skirtas apmąstymams, ko nori iš gyvenimo“.

Nuotolinis ir hibridinis darbas niekur nedings. Toks darbo modelis jau tapo norma, tad įmonių užduotis – ir toliau ieškoti sprendimų, kaip jį pritaikyti tinkamiausiai. Svarbiausia – abipusis įsiklausymas, o ne prievarta.

Juolab kad darbuotojai nori dirbti nuotoliu, tad darbdavių ir darbuotojų tarpusavio supratimas ir lankstumas būtini. Lietuvos gyventojų apklausa tai tik įrodo: įmonės užsakymu šių metų rugsėjį atlikta apklausa parodė, kad ketvirtadalis negalinčių dirbti nuotoliu sutiktų nusirėžti dalį atlyginimo mainais į galimybę dirbti tokiu būdu.

(Ne)pasiduoti įniršiui. Derėtų atkreipti dėmesį į pastaraisiais metais vis ryškėjančią tendenciją, kad daugėja darbuotojų, – ypač tai būdinga jaunimui, – darbą keisti iškart, kai tik kas nors jiems nepatinka. Vis nepasiūlo aukštesnių pareigų, vis nepakelia atlyginimo, o gal nepatinka atmosfera darbe? Galite imtis vadinamojo įniršio taikymo metodo – pateikti kuo daugiau naujo darbo užklausų. Taip – darbo rinkoje karšta ir darbą greitai pakeisite, tačiau galite jaustis taip pat – visa, kas erzino sename darbe, jus pasitiks vėl. Tad šį metodą derėtų taikyti atsargiai, gal geriau pradėti nuo pokalbio su dabartiniu darbdaviu? Prisiminkime: bet kokius sprendimus geriau priimti ramia galva.

Karalienių karta. Nauja darbuotojų kategorija – tai 45–65 metų moterys ir jos vis aktyviau grįžta į darbo rinką. Jų verta nepražiopsoti, nes karjerą pradėjusios devintajame dešimtmetyje dabar jos yra užgrūdintos įvairiausių istorinių gyvenimo kataklizmų (pavyzdžiui, vaikus augino be sauskelnių, nes jų nebuvo; išgyveno ekonominius bei politinius perversmus). Tokios darbuotojos pradėtos vertinti, nes jų vaikai suaugę, dažnai jos materialiai apsirūpinusios ir žino, ko nori iš gyvenimo. Emocijų neblaškomas darbuotojas – vertybė. Be to, jų patirtis vertinga kolegoms. Tad darbdaviams vertėtų nepražiopsoti šio šanso.

Papildomas darbas. Nauja tendencija – papildomas darbas tapo norimas ne tik dėl pinigų, bet ir dėl socializacijos, saviraiškos. Norėdami kompensuoti vakuumą, kurį sukuria darbas iš namų, žmonės įsidarbina taksi vairuotojais, barmenais ar padavėjais. Anksčiau tai buvo tik papildomas pajamų šaltinis, o dabar situacija keičiasi: naujoji tendencija puikiai atliepia žinomą būdą suaktyvinti kūrybiškumą – reikia užsiimti skirtinga veikla.