Apie tai laidoje „Verslo požiūris“ diskutavo „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis ir „Linas Agro Group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranckevičius.
Sunkumus verslai išgyvena nevienodai
Neseniai „Linas Agro Group“ priklausantis „Kaišiadorių paukštynas“ atleido beveik 400 darbuotojų ir gamybą sutelkė vienoje vietoje. Įmonių grupės generalinio direktoriaus pavaduotojas A. Pranckevičius aiškina, kad šį sprendimą lėmė ne energetinių žaliavų krizė, bet siekis optimizuoti veiklą. Tačiau „Verslo požiūrio“ pašnekovas pastebi, kad dalis grupės įmonių, kurių veikla ypač imli energetiniams ištekliams, šią žiemą susidurs su rimtai iššūkiais.
„Atliekame skaičiavimus su dabartinėmis elektros ir dujų kainomis ir matome, kad kai kurioms veikloms kaštai išaugs nepakeliamai. Pavyzdžiui, Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų 12 mėnesių dujų išlaidos pakiltų 29 mln. eurų, o elektros – 12 mln. eurų. Bendrai šis skaičius didesnis nei visas įmonės metinis atlyginimų fondas. Todėl svarbu diferencijuoti verslus ir visų nemauti ant vieno kurpaliaus, nes vieni iš jų, kaip pavyzdžiui, paukštynai, yra labai imlūs energetikai, o kiti gerokai mažiau“, – kalba pašnekovas.
„Delfi TV“ eteryje jis pasakoja, kad „Linas Agro Group“ įmonės jau ėmėsi priemonių, kurios padėtų sumažinti išlaidas, ir tikisi suspėti jas įgyvendinti iki žiemos. Ant daugumos grupės įmonių stogų jau baigiamos montuoti saulės elektrinės. Taip pat šiuo metu Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynuose siekiama gamtines dujas pakeisti keletą kartų pigesnėmis naftos dujomis. Tačiau kadangi visoje Europoje tokius projektus įgyvendinti ėmėsi daug įmonių, vėluoja naujos įrangos tiekimo ir montavimo darbai.
Gali laukti skaudžios pasekmės
„Verslo požiūrio“ vedėjai pasiteiravus, kaip su iššūkiais tvarkosi kiti šalies verslai, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas A. Romanovskis teigia, kad spaudimas dėl energijos išteklių kainų yra milžiniškas. Be to, kai kurios įmonės, pavyzdžiui, „Lifosa“, apskritai turėjo sustabdyti savo veiklą. „Ar tai būtų stambūs, ar smulkūs verslai – visiems, kurie yra imlūs energetiniams ištekliams, sąskaitos sukelia šoką. Be Vyriausybės pagalbos verslai tikriausiai iš šios krizės išeis, bet pasekmės ir kaina bus labai didelės visai valstybei.“
Jis sutinka su nuomone, kad ne visi verslai yra vienodai imlūs elektros energijai ar dujoms. Tačiau daliai pramonės ir paslaugų sektorių dabartinė situacija primena deguonies prisukimą. „Verslai turi užsiauginę raumenis, tačiau kai jie pradės naikinti savo raumenų masę, visas ekonominis kūnas ims degraduoti. Panašią situaciją turėjome ir COVID-19 pandemijos metu“, – priduria „Delfi TV“ laidos svečias.
Jo teigimu, dabartinėje situacijoje ir vėl gali padėti pandemijos metu išbandytos priemonės. Pirmoji iš jų – mokesčių atostogos, kai tam tikrų mokesčių, pavyzdžiui, gyventojų pajamų, mokėjimas kurį laiką atidedamas. Antroji priemonė – paskolos, skirtos įmonėms, kurios susiduria su didžiausiais iššūkiais dėl išaugusių energetinių išteklių kainų. Trečioji išeitis – subsidijos jautriausiems verslams. Pasak A. Romanovskio, valdžios institucijos nesudėtingai gali patikrinti, kiek įmonės moka už elektros energiją ir kurioms iš jų labiausiai reikia paramos.
Kokių priemonių reikėtų imtis?
Tuo tarpu komentuodamas verslui reikalingą paramą, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad svarbu atrasti visiems tinkantį aukso viduriuką. „Mūsų situacija nėra palanki, nes Lietuva ne tik importuoja naftą ir dujas, bet ir didžiąją dalį elektros energijos. Todėl kaip Baronas Miunhauzenas savęs iš pelkės už plaukų neištempsime.
Tad svarbu ir per daug neiššvaistyti biudžeto pinigų, bet ir padėti tam tikriems verslams, nes jei jie nesulauks pagalbos, gali kilti neigiamas šalutinis poveikis, pavyzdžiui, augti bankrotų ar nedarbo lygis. Tada tų pačių pinigų reikės nedarbo išmokoms ir šios situacijos išvalymui, nes bankrotai brangiai kainuoja tiek įmonėms, tiek valstybės biudžetui. Tačiau parama turi būti tokia, jog skatintų įmones pačias ieškoti alternatyvų“, – „Verslo požiūryje“ sako ekonomistas.
Pasak jo, dujų trūkumas aktualus visoje ES, o galimybių pakeisti pigias rusiškas dujas kitomis šiuo metu nėra. Ž. Maurico teigimu, parama verslams bus neišvengiamai reikalinga. Jis vardija tokias priemones kaip darbuotojų prastovų finansavimas, jog ateityje, kai dujų kainos nukris, įmonės ir vėl galėtų pradėti dirbti. Taip pat mokesčių atidėjimą verslams, kuriems energetikos kainų šuolis smogia labiausiai.
„Tokia parama reikalinga, kad verslai matytų šviesą tunelio gale ir išgyventų šį sunkų laikotarpį. Be to, parama reikalinga, nes dalis įmonių neturi finansinių galimybių vykdyti tokių didelių projektų kaip „Linas Agro Group“. Todėl finansavimas turi būti skiriamas skatinti efektyvumą ir perėjimą prie atsinaujinančios energijos, nes tai mūsų visų bendras interesas“, – „Delfi TV“ studijoje sako pašnekovas ir priduria, kad nėra subsidijų šalininkas, tačiau mano, jog tam tikra parama verslams reikalinga ir trumpuoju laikotarpiu.
Be paramos – verslas neišgyvens
„Linas Agro Group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas taip pat sako, kad šią žiemą parama verslams bus itin reikalinga. Pasak jo, viena iš paramos priemonių galėtų būti įsteigtas paskolų fondas, kurio investicijos būtų skirtos trumpajam laikotarpiui. Pavyzdžiui, mokėti darbuotojų atlyginimus ar įsigyti gamybai reikalingas žaliavas. A. Pranckevičius taip pat neatmeta galimybės, kad kai kurios ES šalys taikys ir tam tikrus subsidijų mechanizmus daliai verslų.
Tuo tarpu kalbėdamas apie tai, kokių priemonių norėdami sutaupyti sunkmečiu gali imtis verslai, A. Romanovskis sako, kad darbuotojų atleidimas būtų vienas iš paskutiniųjų pasirinkimų. „Dabar įtampa darbo rinkoje ir darbuotojų poreikis yra milžiniški, o atlyginimai sparčiai auga. Tai reiškia, kad darbdavys darbuotojų atleidimo griebsis tik susidūręs su įmonės išgyvenimo klausimu.
Hipotetiškai ekonomika yra gerame stovyje, tačiau paskutinio 1,5 mėn. rezultatai rodo, kad ji pradeda karščiuoti. Jei šiuo atveju nebus staigių priemonių, skirtų įmonėms išgyventi, pamatysime visas liūdniausias pasekmes. Keista, jog galvojama, kad viskas kažkaip praeis ir kainos galbūt nukris. Bet tikriausiai taip nebus. Todėl iš Vyriausybės tikimasi paprasto dalyko – pasakyti, kad verslai, kurie kenčia dėl ekonominės krizės gali atidėti mokesčių mokėjimą“, – dėsto „Delfi TV“ pašnekovas.
Ž. Mauricas papildo, kad šiuo metu Lietuvą pasiekia neraminantys signalai iš Europos Komisijos. Tikėtina, kad dėl vieningų sprendimų ES šalys nesutars ir gali kilti subsidijų karas. „Tai reiškia, kad rinkos kainos išliks aukštos ir šalys, kurios turi sukaupę daugiau finansinių lašinių, užpils subsidijomis savo įmones. Jei to nedarysime ir mes, susidarys konkurencinio pranašumo skirtumas“, – teigia ekonomikas.
Kitas pavojingas pasiūlymas – šalims, kurios turi daugiau energetinių pajėgumų, leisti sukauptą pajamų perviršį perskirstyti subsidijoms. Lietuva to padaryti negalėtų, nes turi mažus energijos išteklių gamybos pajėgumus. „Turime stebėti, ką daro kitos šalys, nesivilkti uodegoje ir bandyti spėti, ką jos daro. Kitu atveju nutiks taip, kad Vokietijos įmonės mokės 2–3 kartus mažesnes kainas nei Lietuvos verslai“, – „Verslo požiūryje“ sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.
