Prisitaikyti padeda tvarūs sprendimai
Kalbėdamas apie verslo ateities prognozes, L. Grikšas sako, kad nors bankrotai įmonėms gresia nuolat, tačiau mėsos perdirbimo bendrovė „Krekenavos agrofirma“ sugeba greitai prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų ir išgyvena net ir sudėtingus iššūkius. Tiesa, brangstančių žaliavų ir energetinių resursų kainos neaplenkia ir šios įmonės.
„Prasidėjus karui Ukrainoje visoje ES kiauliena pabrango daugiau nei 60 proc., dėl to turėjome iš naujo susitarti su prekybos partneriais. Visgi praktiškai neturime galimybių reguliuoti kainos, nes veikiame bendroje ES rinkoje.
Tačiau kalbant apie energetinius resursus, mūsų įmonė padarė pakankamai sprendimų. Prieš gerą pusmetį sudarėme kontraktą už gerą elektros energijos kainą, kuri bus fiksuota net 11 m. Visa mūsų perkama elektros energija yra žalia. Taip pat praėjusiais metais pradėjome investuoti į biodujų jėgainę, kurią paleisime jau šią vasarą. (…) Laiku priėmus tvarius sprendimus galime lengviau konkuruoti“, – tikina Delfi TV laidos svečias.
„Verslo požiūrio“ vedėjai pasiteiravus, kaip gamintojų savikainos augimas atsispindės kylančiose produktų kainose, pašnekovas sako, jog tikslią sumą sunku įvardyti. „Jei žaliavos brangsta 50–60 proc., o jos sudaro 60–70 proc. savikainos, tai atitinkamai ir kaina galutiniam vartotojui gali pabrangti panašiu procentu. Turime nepamiršti ir didžiulės konkurencijos mėsos sektoriuje (…), kuri viską sustato į savo vietas. Tačiau globalių tendencijų, susijusių su žaliavomis ir energetika, negali pakeisti nė vienas pavienis gamintojas ar vyriausybė.“
Dairosi naujų rinkų
„Verslo požiūryje“ prakalbus apie tai, jog šalies verslininkai ragina didesnį dėmesį skirti vietinei produkcijai, L. Grikšas sako, kad ši idėja yra pagrįsta, tačiau kartais kitos išeities, kaip importuoti produktus, nėra. Jei jautiena Lietuva apsirūpina 100 proc. ir dalį mėsos net eksportuoja, tai mūsų šalyje užauginamos kiaulienos kiekis patenkina tik 50 proc. vartotojų poreikių.
„Vietinės produkcijos rinkimasis nėra nauja banga. Ji vyrauja daugelyje išsivysčiusių šalių, kuriose vietiniai gamintojai kuria darbo vietas ir už tai vartotojų yra žymiai labiau palaikomi“, – mintimis dalijasi verslininkas.
Anksčiau „Krekenavos agrofirma“ jautieną eksportuodavo ir į Kiniją. Tačiau pablogėjus Lietuvos santykiams su šia šalimi, jos rinka užsivėrė. L. Grikšo teigimu, per metus įmonei tai gali kainuoti apie 1 mln. eurų pelną.
„Ši rinka buvo pelningesnė nei ES. Kita vertus, niekas nestovi vietoje. Mūsų įmonės credo taip pat sako, kad užsivėrus vienai galimybei, atsiveria kita, kaip kad buvo su Rusija po 2014 m. Krymo okupacijos. (...) Turime surasti sprendimus, nes už mūsų daugiau nei 1000 darbuotojų ir ilga įmonės istorija. Tikiu, kad tai padarysime“, – teigia laidos pašnekovas. Jis priduria, kad veikiausiai naujų klientų bendrovė ieškos ES, kurioje gyvena šimtai milijonų žmonių ir nėra taikomi papildomi reguliavimai.
Palikti Rusijos rinką – ne taip paprasta
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai paklausus, kaip „Krekenavos agrofirmai“ sekėsi palikti Rusiją po jos įvykdytos Krymo okupacijos, L. Grikšas sako, kad šios šalies rinka buvo svarbi verslo dalis. Ji sudarydavo net 25 proc. apyvartos ir atnešdavo 40 proc. pelno. Nepaisant to, mėsos perdirbimo bendrovei pavyko išgyventi tuomet susiklosčiusią krizę. Be to, verslininkas teigia suprantantis, kad šiandien įmonėms palikti Rusijos rinką yra dar sunkiau.
„Šiek tiek stebiuosi, kai norima, kad įmonė per tris mėnesius parduotų gamyklas ir įvykdytų išėjimo procesą. Juk tai nėra paprastas durų užkalimas. Nesmerkiu įmonių, kurios eina šiuo keliu, trunkančiu keletą mėnesių. Turbūt reikėtų kalbėti apie tas bendroves, kurios nieko nedaro ir ruošiasi likti Rusijos rinkoje.
Kaip verslininkas galiu suprasti, kad šie procesai nepasidaro per mėnesį ar savaitę. (...) Mums buvo paprasčiau, nes tuomet ES įvedus sankcijas Rusijai, ji paskelbė veidrodines sankcijas. Taip buvo uždraustas tam tikrų produktų, tokių kaip pienas ar mėsa, importas į Rusiją“, – Delfi TV eteryje kalba „Krekenavos agrofirmos“ vadovas.
Iki karo nedidelę produkcijos dalį įmonė gabendavo ir į Ukrainą, tačiau šiuo metu eksportas į šią šalį sustojo. Visgi L. Grikšas tikisi, kad pasibaigus karui, Ukraina bus provakarietiška šalis, su Vakarų pasaulio taisyklėmis, kurioje verslą, priešingai nei Rusijoje, bus galima kurti civilizuotomis priemonėmis.
Paramą teikia įvairiomis formomis
Verslininkas pasakoja, kad 10 proc. „Krekenavos agrofirmos“ darbuotojų yra ukrainiečiai. Pasak įmonės vadovo, dalis jų bendrovėje darbavosi jau iki karo, o jam prasidėjus, darbuotojai į Lietuvą atsivežė ir savo šeimos narius. Kai kurie iš jų taip pat įsidarbino mėsos perdirbimo įmonėje. L. Grikšas mano, kad dalis šių žmonių net ir pasibaigus karui ir toliau dirbs Lietuvoje.
Paramą ukrainiečiams „Krekenavos agrofirma“ teikia ir kitomis formomis. Viena jų – net 1000 bilietų į „Eurovizijos“ nugalėtojų „Kalush Orchestra“ koncertą, dovanojamų Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams. „Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad parama Ukrainai neturėtų sustoti. Karo pradžioje visi labai rėmėme šią šalį, vėliau šiek tiek pripratome prie minties, jog karas vyksta šalia mūsų. (...)
Mes ir karo pradžioje, ir dabar paramą skiriame įvairiomis formomis. Pervedame pinigus, apgyvendiname pabėgėlius. Taip pat drauge su partneriais norėjome paįvairinti ukrainiečių kultūrinį gyvenimą. Neabejoju, kad laukia įspūdingas renginys“, – „Verslo požiūryje“ teigia pašnekovas.
Jis taip pat pažymi, kad sprendimas paramą teikti ne maisto produktais, o pinigais buvo priimtas atsižvelgus į visas aplinkybes. „Įvertinus paramos organizacijoms taikomą pelno mokesčio lengvatą, pervesdami joms pinigus galime skirti didesnę sumą. Taip pat šios organizacijos geriau žino, ko trūksta, ir perka reikalingiausius maisto ar medicinos produktus“, – Delfi TV studijoje sako L. Grikšas, neabejojantis, kad tol, kol Ukrainoje vyks karas ir šalis bus atstatyta, verslai ir toliau turi teikti paramą.
