Kaip teigia ekonomistas Romas Lazutka, senatvėje žmonės įprastai krenta į finansinę duobę – mat pensijų sistema Lietuvoje išties kukli. Net jeigu pensijos šalies senjorams bent iš dalies leidžia patenkinti įprastus poreikius, sako pašnekovas, vis tik globos poreikį patenkinti yra sunku, nes tai – brangi paslauga.
Ekonomistas įvardija, jog tam, kad Lietuvoje senjorai galėtų patekti į globos namus ir kad paslaugos juose būtų kokybiškos, reikėtų didesnio valstybės finansavimo. Jam pritaria ir Pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas.
Savivaldybėse trūksta lėšų
Ekonomisto R. Lazutkos teigimu, šiandieniniams senelių globos namams pirmiausia reikėtų didesnio finansavimo. Mat minėtose įstaigose reikia ne tik išlaikyti tinkamas sąlygas, bet ir mokėti atlyginimus darbuotojams, o šiuo metu senelių globos namų darbuotojų gaunamą uždarbį ekonomistas vadina menku.
Kalbėdamas apie problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria Lietuvoje veikiantys globos namai, V. Bagdonas taip pat teigia, kad pagrindinė problema – globos namų finansavimas. Štai jis sako, kad šiuo metu vidutinė gyvenimo globos namuose kaina mėnesiui siekia apie 1300 eurų, tačiau tokios sumos nepakanka, kad globos namuose būtų užtikrintos ir kokybiškos paslaugos, ir darbuotojams sumokėti atlyginimai.
Pašnekovas priduria, kad ypač sunku yra šalies regionuose – mat ten darbuotojų ieškoma net po pusę metų. V. Bagdonas svarsto, kad šalia ir taip nepatrauklių sąlygų, pavyzdžiui, važinėjimo į darbą, prisideda ir mažas atlyginimas.
V. Bagdonas tęsia, kad globos paslaugų prieinamumas savivaldybėse yra skirtingas. Vienose savivaldybėse, sako globos namų atstovas, eilių nėra ir į globos namus gali patekti visi norintys senjorai, o štai kitose savivaldybėse formuojasi eilės.
„Pastaruoju metu mes susiduriame su situacija, kai savivaldybės pritrūksta lėšų, globos įstaigoms tenka laukti, nes vėluoja atsiskaitymai iš savivaldybių. Privačios globos namų įstaigos neturi didelio finansinio rezervo, todėl mėnesį ar du vėluojantys savivaldybių atsiskaitymai globos namams gali tapti kritine situacija“, – komentuoja V. Bagdonas.
Pašnekovas priduria manantis, kad ateityje vėluojančių atsiskaitymų vis daugės, tačiau augant globos namų skaičiui, šią problemą bus privalu spręsti.
Globos namų steigimo bumas
Ekonomistas R. Lazutka teigia, jog Lietuvoje globos paslaugoms yra skiriamas vienas procentas BVP, kai kitose šalyse minėtoms paslaugoms yra skiriami du trys procentai BVP. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje visuomenė sensta, sako specialistas, globos namų finansavimas turėtų didėti, nes vis daugiau žmonių bus reikalingi globos paslaugų.
Kalbėdamas apie globos namų finansavimo problemą, V. Bagdonas sako, kad verslas jos neišspręs. Pasak pašnekovo, šioje vietoje reikėtų centrinės valdžios ir ministerijos įsitraukimo. Globos namų atstovo teigimu, teisinė bazė, pagal kurią reguliuojamas globos namų finansavimas, yra pasenusi, kardinalių pakeitimų nebuvo jau ilgus metus.
„Manau, kad dabar yra lūžio taškas. Kadangi yra jaučiamas globos namų steigimo bumas, tikiuosi, kad tos problemos darysis vis aktualesnės, ateina laikas sistemą peržiūrėti“, – sako V. Bagdonas.
Pašnekovas papildo, kad jo minėtas globos namų steigimo bumas jaučiamas jau penkerius metus, o šiam procesui įtakos turi padidėjusi paklausa. V. Bagdonas patikina, kad nors verslas šią nišą tikrai pastebėjo, vis tik jį gali atgrasyti kylantys neaiškumai, kuriuos, kaip patikina pašnekovas, net ir ministerija ne visuomet gali išspręsti.
V. Bagdono nuomone, verslas aktyviau dalyvautų globos namų steigime, jei šioje srityje būtų daugiau aiškumo.
