Tad kas vyksta su ekonomine situacija Lietuvoje, ko tikėtis rudenį ir ar metas ruoštis gyventojams ir verslui pasitikti sunkesnius laikus? Delfi TV laidos „Verslo požiūris“ svečias – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Blogi laikai ne visiems
„BVP yra įdomus ir dažniausiai cituojamas rodiklis, nes apibendrina viską, kas vyksta šalies ekonomikoje. Jis turi privalumą, kad yra plačiausias, bet turi ir savo trūkumų“, – pradėjo pašnekovas.
Pasak jo, už BVP rodiklio pasislepia visa esmė.
„Štai pirmą ketvirtį BVP kritimas buvo apie 2,5 proc., kas yra nemažai, bet jei žiūrime, dėl ko krito, – dėl mažesnio vartojimo, pavyzdžiui, bet pagrindinė priežastis – mažesnės atsargos. Tiek pramonės, tiek prekybos įmonės turėjo dideles atsargas, kai ekonomika klestėjo. Dabar jas sumažino ir daugelis gyventojų nejaučia tokio dalyko kaip atsargų sumažėjimas“, – komentavo ekonomistas.
N. Mačiulis kartu pastebėjo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo ir apdirbamosios pramonės apimtys, ir mažmeninė prekyba.
„Bet tuo pačiu yra ir nemažai augančių sektorių – IT, telekomunikacijos, statybų sektorius. Jų pridėtinė vertė dar didėjo. Tai šis sunkmetis nėra kažkoks visuotinis, apėmęs visus“, – konstatavo ekonomistas.
Kodėl nereikėtų dramatizuoti gamybos apimčių mažėjimo
N. Mačiulis nedramatizavo ir susitraukiančių gamybos apimčių.
„Šiuo metu apdirbamoji gamyba sumažėjusi apie dešimtadaliu palyginus su pernai pirmu ketvirčiu, bet tuo metu buvo pikas. Lietuvos pramonė buvo ant bangos. Lyginant, kaip apdirbamoji pramonė atrodė pernai pradžioje su 2020 m. pradžia, tai buvo apie 40 proc. augimas. Latvija, Estija tokių augimų neturėjo. Lietuvoje atsirado plyno lauko investicijų. Mes sėkmingai užpildėme paklausą, išaugusią pandemijos metu“, – apžvelgė laidos svečias.
Pasak jo, neturėtume pamiršti, kad kritimas matomas nuo buvusio labai aukšto lygio.
„Pandemijos metu gyventojai pirko labai daug prekių, turėjome mažiau paslaugų. Dabar žmonės grįžta į renginius, koncertus, nebenori tiek pirkti ilgesnio vartojimo prekių, todėl pirmosios įmonės, pajaučiančios mažėjančią paklausą, yra pramonės įmonės“, – aiškino N. Mačiulis.
Kokia galėtų būti Lietuvos ateitis?
Laidos vedėjai pasiteiravus, kokia laukia Lietuvos ekonominė ateitis, ekonomistas teigė, kad nors žemės ūkis ar medienos pramonė Lietuvoje stipri, visgi tai yra žemesnės pridėtinės vertės pramonės šakos, kurios nėra Lietuvos ateities ašis.
„Norisi tikėtis, kad ateitis bus aukščiausią pridėtinė vertę kuriantis sektorius. Pastarąjį dešimtmetį išsiskyrėme tuo, kad augo ne tik pramonės, bet ir paslaugų eksportas. Jei prieš dešimtmetį paslaugų sektorius sudarė apie 10 proc. BVP, tai dabar pasiekėme 30 proc. Ir tai ne tik transportas, bet ir finansinės paslaugos, informacinių technologijų paslaugos. Tai reikalauja, kad turėtume geros darbo jėgos ir patrauklią investicinę aplinką“, – paminėjo N. Mačiulis.
Laidoje aptartas iš išaugęs nedarbas, kuris paskutiniu metu pasiekė 7 proc.
„Per pirmą ketvirtį atsirado apie 10 tūkst. žmonių, kurie prarado darbą, tapo nedarbo išmokų gavėjais. Iš pramonės yra neigiamų tendencijų, kas palietė kol kas nedidelę dalį gyventojų, bet palietė. Visgi daugelyje sektorių darbuotojų dar trūksta, ypač kvalifikuotų. Todėl imigracijos politika turi būti protinga. Turime kviesti išsilavinusius, kompetetingus žmones, kurie nori čia dirbti ir mokėti mokesčius“, – tęsė laidos svečias.
ECB politika
Kalbėdamas apie Europos centrinio banko (ECB) politiką didinant EURIBOR palūkanas ir taip bandant stabdyti infliaciją, N. Mačiulis teigė, kad infliacijos augimas euro zonoje jau stojo, bet ne dėl palūkanų kėlimo.
„Atpigo ir nafta, ir dujos, ir elektra. Net kviečių kaina krito. Kainų kritimą jau matome gamintojų kainose. Ką daro ECB – kovoja su infliacijos lūkesčiais ir pertekliniu atlyginimų augimu. Tikėtina, kad tą ir darys toliau – kels palūkanas tiek, kol kris NT sandorių skaičiai, kirs statyboms, pradės didėti nedarbo lygis. Tada darbuotojai pradės nerimauti dėl savo darbo vietų ir galbūt nebe tiek tikėsis didelio atlyginimų augimo“, – aiškino ekonomistas.
Nepaisant to, N. Mačiulis tiki, kad ECB jau perlenkė lazdą su palūkanų didinimu: Vokietija jau recesijoje, tas gresia ir kitoms ES šalims.
„Tikėtina, kad kitų metų pradžioje palūkanų normos jau bus mažinamos“, – įžvelgė jis.
