Karvės vienodos, bet jas melžiantys lenkai uždirba pelną, o lietuviai – ne

Ūkininkai Lietuvoje nerimsta. Pirmadienį pradėję protestais su laužais ir susitikimais su Vyriausybės atstovais, jie vardino savo skaudulius. Tarp jų – ir su pieno ūkiais susiję klausimai, pavyzdžiui, neapsisprendimas, ar Lietuva kaip valstybė teikia prioritetą stambiems, ar smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Laidoje „Verslo požiūris“ dalyvavęs Raimundas Juknevičius, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, kalbėjo, kad toks mėtymasis kai kuriems ūkininkams reiškia žlugimą.

Strategija ir realybė – kiekviena sau 

Pasak R. Juknevičiaus, pieno žaliavos supirkimo lygis toli gražu nėra grįžęs į 2022 metus – tai ūkininkams būtų kaip svajonė. Jis tikino, kad situacija yra gana kritiška – tą, anot jo, pripažįsta ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir Žemės ūkio ministerija.

R. Juknevičius skaičiavo, kad per tris ketvirčius pastarųjų metų 9.6 proc. smulkių ir vidutinių pieno ūkio nusprendė užsidaryti ir baigti ūkininkavimą. „Tai yra drastiškas smulkesnių ir vidutinių pieno ūkių, fermų uždarymas“, – sakė jis.

Laidą vedusiam Arūnui Milašiui patikslinus, bet bendrai žiūrint pieno gamyba visgi plėtėsi, nes ją didino didieji gamintojai, R. Juknevičius aiškino, kad tai kaip tik yra puiki dabartinės politikos neaiškumo iliustracija: „Mes bandėme ir kalbėti apie tą dalyką, kad vis tik jei yra tokia žemės ūkio politika, strateginis planas ir iškeliami tikslai, kad labiau bus remiamas smulkus ir vidutinis verslas, tai šiuo atveju taip nėra ir šis pavyzdys aiškiai tai rodo“.

Pasak R. Juknevičiaus, pasitvirtintoje pieno strategijoje yra taip sudėlioti akcentai, kad perspektyviausi galėtų būti vidutiniai ūkiai: „Tai visoje šitoje politikoje matome blaškymąsi. Ten, kur parašyta, kad remsime smulkų ir vidutinį ūkį, ten, deja, faktai rodo, kad taip nėra, nes mes matome, kad mes visgi labiau orientuojamės į mega fermų plėtrą“.