Tad apie būsimas reformas žiniasklaidos versle laidoje „Verslo požiūris“ kalbėtasi su Interneto žiniasklaidos asociacijos vadove Lina Bušinskaite.
Laidoje pašnekovė kalbėjo, kad kol kas Lietuvoje yra delsiama su skaitmeniniu mokesčiu, kurį jau taiko kai kurios užsienio valstybės.
Darbai vyksta vangiai
„Šis mokestis yra nukreiptas į pasaulines didžiąsias kompanijas kaip „Goolge“, „Facebook“, „LinkedIn“, „TikTok“ ar „Amazon“. Jos veikia pasauliniu mastu, bet ir kiekvienoje šalyje atskirai. Mokestis turėtų būti skirtas toms kompanijoms apmokestinti, nes veikdamos Lietuvoje tos įmonės pasinaudoja savo sukurtais įrankiais, populiarina vietinės žiniasklaidos turinį ir iš to papildomai generuoja savo pajamas Lietuvoje ar kitose šalyse. Šiuo metu Lietuvoje esantis modelis nėra teisingas, nes žiniasklaidos verslas moka didžiulius mokesčius, o pasauliniai žaidėjai – ne“, – aiškino laidos dalyvė.
Pasak L. Bušinskaitės, Interneto žiniasklaidos asociacija šį klausimą kelia jau ne pirmus metus ir kalba apie tokio mokesčio būtinybę, bet kol kas viskas valstybinėse institucijose vyksta labai vangiai.
„Prieš dvejus metus pasaulio šalių lyderių formatuose buvo sutarta, kad tos šalys, kurios jau yra įsidiegusios mokestį, jungsis prie pasaulinės mokesčių reformos, startuosiančios nuo kitų metų, ir iki tol taikys savo mokestį. Kai kurios kitos šalyse nusprendė laikinai stabdyti mokesčio surinkimą, o dar kitos – nusprendė taikyti išlyginamąjį mokestį. Bet esmė – daugelis užsienio šalių jau tai yra pasidariusios“, – tęsė pašnekovė.
L. Bušinskaitė kalbėjo, kad toks surenkamas mokestis turėtų iš dalies grįžti į vietinės žiniasklaidos rinką, nes būtent ji sukuria turinį, kuriuo pasinaudoja tarptautinės bendrovės savo paslaugoms populiarinti.
„Kodėl tokio mokesčio Lietuvoje dar nėra, argumentų mes negirdime iš valstybės institucijų. Matome tik laukimą, delsimą, ką nuspręs Europa, – kalbėjo L. Bušinskaitė. – Tikimės, kad priartėsime nors prie namų darbų darymo. Reikėtų jau dabar pradėti ruoštis prisijungimui prie pasaulinės mokesčių reformos“.
Kiek būtų galima surinkti į šalies biudžetą iš tokio mokesčio, L. Bušinskaitė nesiryžo konkrečiai įvardyti, bet paminėjo, kad šiuo atveju kalbama apie kelis ar keliolika milijonų.
Nori dar labiau riboti reklamos rinką
Laidos „Verslo požiūris“ viešnia paminėjo ir apie dar vieną žiniasklaidos rinkai svarbų klausimą.
Pasak jos, šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje daug kalbama apie maisto produktų reklamos vaikams ribojimą.
„Daugiau kaip pusmetis ministerijoje dalijamasi idėja, diskutuojama, siekiant, kad vaikai maitintųsi sveikiau, kokybiškiau kad, būtų ribojama nesveiko maisto reklama vaikams. Kaip bebūtų gaila, bet pirmas žvilgsnis krypsta į žiniasklaidą, nors grandinėje dalyvauja ir kiti atstovai – gamintojai, prekybininkai“, – toliau kalbėjo L. Bušinskaitė.
Kaip teigė ji, svarstoma, kad žiniasklaida nepublikuotų tokios reklamos ir čia kalbama apie daug produktų – tokių kaip šokoladas, sūreliai ir pan.
„Tikiuosi, kad taip nenutiks ir sveiko proto balsas nugalės. Sveikintina, kad diskusija vyksta. Kol kas kalbama, kad tai bus SAM rekomendacijos su produktų sąrašu. Tikimės, kad tuo viskas ir pasibaigs“, – tvirtino L. Bušinskaitė.
Interneto žiniasklaidos atstovė vylėsi, kad visa iniciatyva nenueis iki komiškų situacijų, kai redakcijos turės samdyti maisto ekspertus ar dietologus, kurie turės įvertinti, ar reklamuojamas produktas nepažeidžia ribojimo.
„Tikiuosi, kad čia bus įtraukti ir nuomonės formuotojai, „Facebook“, „LinkedIn“, „Youtube“ atstovai, nes šioje reklamos rinkoje nėra vien žiniasklaida“, – pridėjo ji.
Po poros metų – naujas pokytis
Laidos metu aptartas ir dar vienas žiniasklaidai aktualus klausimas. Nuo 2025 m. interneto žiniasklaidos turinys turės būti pritaikytas žmonėms su negalia.
„Tai padaryti galima keliais būdais: subtitrais naudojant robotus arba gestų kalbos vertėjų pagalba. Kai šios idėjos buvo ruošiamos, nebuvo kviečiama žiniasklaida į jokias diskusijas. Apie šią iniciatyva sužinojome, kai liko svarstymai Seimo komitetuose ir ėjimas į Seimo posėdžių salę“, – pasakojo L. Bušinskaitė.
Interneto žiniasklaidos asociacijos skaičiavimais, vien 9 redakcijoms, kurios priklauso asociacijai, toks įpareigojimas kainuotų 6–8 mln. eurų per metus. Kol kas kalbama tik apie iki 1 mln. eurų siekiančią kompensaciją visai žiniasklaidai per kuriamą Medijų rėmimo fondą.
