Ekspertai Lietuvoje, tarp jų ir Lietuvos centrinis bankas, ramina, kad nereikia dramatizuoti dėl šių bankų žlugimo, kadangi tai daugiau išimtis nei taisyklė. Daugiau apie tai, kokias pasekmes sukels bankų griūtis, laidoje „Verslo požiūris“ kalbėtasi su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
Vertindamas, kas nutiko praėjusią savaitę su keliais bankais JAV, ekonomistas pradėjo kalbėti nuo situacijos, į kurią papuolė Kalifornijoje esantis „SVB“.
„Sakyti, kad nėra dėl ko nerimauti, negalime, nes trečiadienį matėme didžiulę paniką Europos bankų rinkoje, – kalbėjo jis. – Tai trys dideli Europos bankai – vienas Šveicarijoje, vienas Italijoje ir vienas Prancūzijoje. Jų akcijos krenta 20–30 proc. Tačiau tai yra pažeidžiamiausi bankai, apie kurių problemas žinoma seniai. Matome, kad nepaisant visų pastangų, kurios buvo padarytos JAV priežiūros institucijų, panika išplito ir į Europą“.
N. Mačiulis pabrėžė, kad kalbant apie finansų institucijas panika gali apimti ir sveikas organizacijas, kurios neturi jokių problemų: žmonės, nesuprasdami, kas vyksta, išsigąsta, pradeda reikalauti indėlių. Todėl panika gali išplisti ne dėl prastų bankų rezultatų, bet dėl žmonių sukelto nelogiško elgesio.
„Bet kas nutiko su SVB? Jie turėjo problemų iš abiejų pusių – ten, iš kur surinko pinigus, ir ten, kur juos įdarbino. Pinigai buvo surinkti Silicio slėnyje iš technologijų kompanijų, startuolių. Jie turėjo labai didelius indėlininkus. Didžiąją dalį indėlininkų sudarė 100 įmonių ir tai labai rizikinga, nes jei pusė indėlininkų vienu metu pasibaido ir pareikalauja savo indėlių, viskas prasideda. Tai ir nutiko. Iš 200 mlrd. JAV dolerių indėlių labai greitai buvo pareikalauta 40 mlrd. Kita problema – rimtesnė, dėl kurios tikriausiai ir išsigando indėlininkai“, – aiškino ekonomistas.
Pasak jo, „SVB“ buvo pasirinkęs veiklos modelį, kai beveik neišduodavo paskolų, o surinktus indėlius investavo į ilgalaikius vertybinius popierius.
„Pradėjus kilti palūkanų normoms obligacijų kaina pradėjo sparčiai mažėti. Obligacijos saugios, kol ateina išpirkimo metas. Tą ir planavo daryti „SVB“, bet kai vienu metu indėlininkai pareikalavo 40 mlrd. dolerių, bankui teko parduoti vertybinius popierius už tuometinę rinkos kainą, kuri buvo daug mažesnė už tą, kuria jie vertybinius popierius pirko“, – tęsė ekonomistas.
Pasak jo, būtent didelė šio ir kitų JAV nesėkmę patyrusių bankų bėda buvo ta, kad jie užmerkė akis palūkanų normų rizikos valdymui.
Įsimetė ir į Europą
Kaip jau minėta, situacija JAV sukėlė nerimo ir Europoje. N. Mačiulis pastebi, kad daugiau nerimo jaučiama iš verslo nei gyventojų.
„Gyventojai nepanikuoja, nes Europos Sąjungoje indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti, bet yra įmonių, kurios sąskaitose turi ir kelis, keliolika milijonų. Jei jos suabejoja konkretaus banko mokumu, likvidumu, pradeda galvoti, kad indėlius reikia padėti kažkur kitur. Šiaip JAV paniką priežiūros institucijos suvaldė: atidarė likvidumo langelius ir finansų institucijos gali užstatyti turimus skolos vertybinius popierius ir gauti paskolas iš JAV centrinio banko“, – pasakojo ekonomistas.
Visgi Europa kol kas jokių priemonių, kaip kovoti su galima panika ir nerimu finansų rinkose, nepaskelbė, todėl ir rinka į praeitos savaitės žinias čia gali kol kas reaguoti stipriau.
Visgi ketvirtadienį ECB žada paskelbti apie planuotą tolimesnį palūkanų normų augimą ir, kaip tikisi N. Mačiulis, turėtų pranešti ir apie veiksmus, kurie padėtų raminti įsikarsčiavusią rinką.
Taip pat situacija bankų sektoriuje, pasak jo, gali priversti ECB pergalvoti agresyvaus palūkanų kėlimo planus.
Lietuvoje sprendžiame kitą problemą
Kalbėdamas apie Lietuvos bankinį sektorių, N. Mačiulis kalbėjo, kad šalies finansų sistema toli gražu neprimena tos, į kurią dabar nukreiptas pasaulio dėmesys.
„Sakyčiau, Lietuvoje mes sprendžiame atvirkštinę problemą: susirūpinę, kad bankai dirba per daug pelningai. Tai visiškai atvirkštinė problema. Mes turime labai sveiką finansų sistemą. Kai bankai veikia pelningai, atsargiai ir konservatyviai valdo savo turtą, tokių scenarijų kaip JAV, rizika labai maža“, – akcentavo jis.
Be to, N. Mačiulio teigimu, tam yra ir centriniai bankai, kurie turi stabilizuoti situaciją. Kartu nereikėtų pamiršti fakto, kad Europos Sąjungoje finansinių institucijų priežiūra ir reikalavimai yra daug griežtesni nei JAV.
Kriptovaliutų augliai išplito per visą sistemą
Kaip viena iš priežasčių, kodėl keli bankai JAV susidūrė su sunkumais, buvo įvardijamos ir kriptovaliutos.
„Šiek tiek apmaudu, kad JAV iš dalies gelbėja ir tuos investuotojus, kurie buvo pritraukę pinigų iš ten, kur startuoliai nekūrė daug vertės nei visuomenei, nei ekonomikai. Manau, kad kai nusės dulkės, nes dabar sprendžiama, kaip suvaldyti paniką, bus sugrįžta prie klausimo, ar normaliai veikia sistemos, kai dideli bankai priklauso nuo kvaziaktyvų, kurių vertė niekuo nepagrįsta, nes būtent šių bankų JAV ryšiai su kriptopasauliu buvo labai glaudūs“, – dalijosi ekonomistas.
Čia jis priminė investuotojo Warreno Buffeto žodžius: „Kai atsitraukia pigių pinigų banga, mes pamatome, kas maudėsi be glaudžių“.
N. Mačiulis tiki, kad viena geriausių pamokų, kurią pasaulis galėtų išsinešti iš pastarųjų metų, kad nulinės ir neigiamos palūkanos buvo blogas eksperimentas, kuris sukūrė daug disbalansų finansų rinkose.
„Ir turbūt dėl to prie nulinių ar neigiamų palūkanų normų nesugrįšime“, – spėjo jis.
Pasak jo, nulinės ir neigiamos palūkanų normos problemų nesprendė, o jas nustūmė tik į priekį.
„Kai užpili bėdas pigiais pinigais, išgyvena tie, kurie neturėtų išgyventi. Ir ne tik išgyvena, bet ligos išplinta po visą sistemą“, – sakė jis.
