Apie tai „Verslo požiūrio“ laidoje kalbėtasi su „Investuok Lietuvoje“ vadovu Elijumi Čiviliu.
Žada tęsti organizacijos misiją
Buvęs Ekonomikos ir inovacijų viceministras E. Čivilis teigia, kad „Investuok Lietuvoje“ misiją palaikė dar eidamas ankstesnes pareigas. Pasak jo, tiek turima institucinė patirtis, tiek ankstesnė organizacijos vadovo Manto Katino brėžta veiklos linija sutapo su asmeninėmis ambicijomis ir požiūriu į užsienio investicijų plėtrą Lietuvoje.
„Investuok Lietuvoje“ yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijai atskaitinga viešoji įstaiga, įgyvendinanti užsienio investicijų politiką.
„Ministerija iškelia tikslus, kuriuos vykdo mūsų organizacija. Abipusiai santykiai yra tarsi vaiko ir tėvų, kurie vienas kitą prireikus patempia į viršų,“ – sako pašnekovas.
Kalbėdamas apie svarbiausius veiklos tikslus naujose pareigose, laidos „Verslo požiūris“ svečias sako, kad nesiekia visko keisti. E. Čivilio tikslas – papildyti ir paskatinti plėtoti mintis, kurios buvo drąsios, tačiau tam tikru metu atrodė ne visai savalaikės. „Ankstesnieji „Investuok Lietuvoje“ vadovai sukūrė organizaciją, kuri turi ugnelę, daug motyvuotų ir aukštos kompetencijos darbuotojų. Tai ir toliau turėtų išlikti.“
Delfi TV eteryje viešėjęs E. Čivilis pasakoja, kad pradėjus eiti naujas pareigas daug laiko prisitaikyti nebuvo.
„Iškart pasijutau bėgantis investicijų pritraukimo maratone. Nuo pirmos darbo savaitės dalyvavau susitikimuose su investuotojais, diskusijose su ministerija. Iš dalies jaučiuosi patogiai, nes ši sritis nėra nepažįstama. „Investuok Lietuvoje“ įdirbis labai didelis, todėl reikia daugiau laiko viską susidėlioti“, – pirmaisiais įspūdžiais dalijasi naujasis užsienio investicijų politiką įgyvendinančios organizacijos vadovas.
Veiklos prioritetai
Laidos „Verslo požiūrio“ vedėjai pasiteiravus, kokie turėtų būti Lietuvos tikslai siekiant pritraukti užsienio investicijas, E. Čivilis sako, jog mūsų šalis turi tam tikrų tapatybės trikdžių.
„Daugeliu klausimu blaškomės tarp Vakarų ir Rytų. Mus erzina, kai matome savo kaimynus, tokius kaip estai, kurie labai tiksliai save identifikuoja. Tačiau jei estai stiprūs kažkokioje vienoje srityje, mes turime dvigubą galimybę pasireikšti kitose, dėl kurių jie mums pavydi, pavyzdžiui, gyvybės moksluose. Veržlūs, diktuojantys tempą kaimynai yra stiprūs žaidėjai, o tai reiškia, jog ir visas regionas yra stiprus. Jei ir toliau norime tęsti Baltijos šalių sėkmės istoriją, prie to turi prisidėti ir Lietuva, ir Estija su Latvija“, – sako jis.
Pasak „Investuok Lietuvoje“ vadovo, vienas ekonominis sektorius nėra raktas į visą likusį pasaulį.
„Dabartinė organizacijos strategija apibrėžia sektorius, kuriuose vaisingai dirbame. Svarbu suprasti, kad turime tiek žmonių, kiek turime. Tai reiškia, kad resursai riboti, o galimybės, kur galime dirbti – beribės. Turime didžiuosius investuotojus su finansų centrais, technologijų sektorių, gyvybės mokslus, kurie turi ambicijų tapti viena iš varomųjų Lietuvos ekonomikos šakų, taip pat gamybą, kuri šiuo metu yra pagrindinis šalies ekonomikos variklis. Natūralu, kad investuotojų mums reikia, jog galėtume turėti subalansuotą Lietuvą“, – prioritetines sritis vardija E. Čivilis.
Prakalbus apie talentų pasiūlą Lietuvoje, Delfi TV laidos svečias sako, kad šį klausimą svarstyti galima skirtingais kampais, tačiau nepriklausomai nuo sektoriaus, kuriam dirbame, problema aktuali visada.
„Ar turėtume ieškoti investuotojų, kurie kuria paklausą, ar prieš tai gaminti pasiūlą? Dabartinis darbo rinkos formavimas atsižvelgiant į ateities poreikius yra teisingesnis. Visgi yra tam tikras inertiškumas, kai ir toliau ruošiame specialistus, kurių ateityje tiek nereikės“, – prideda jis.
Per pastarąjį dešimtmetį skaitmeninė ekonomika Lietuvoje augo labai sparčiai, todėl pašnekovo nuomone, šioje srityje turime ką pasiūlyti. „Tai ketvirtas pagal dydį sektorius šalyje. Tikėtina, kad dar po dešimtmečio Lietuva bus skaitmeninės ekonomikos šalis. Mūsų konkurencingumą lemia tai, kad sugebame prisitaikyti prie ateities poreikių, turime daug gerų specialistų ir programų, kurios padeda šiuos lūkesčius pateisinti.“
Tiesa, E. Čivilis „Verslo požiūrio“ laidoje teigia, kad yra keletas svarbių rodiklių, pagal kuriuos dar stipriai atsiliekame nuo kaimyninių šalių. Pasak jo, kitas ES šalis vytis turėtume pagal žmogiškojo kapitalo, apimančio aukščiausią vertę kuriančias specialybes, ir rinkos prisotinimo rodiklius. Dėl to į Lietuvą ateinantys investuotojai tikisi paprasčiau rasti tokių įgūdžių turinčių specialistų.
Investuotojai stebi geopolitinę situaciją
Laidos „Verslo požiūris“ vedėjai pasiteiravus, ar darbuotojų trūkumą šalyje gali padėti spręsti dabartinė geopolitinė situacija, E. Čivilis sako, kad talentų iš Baltarusijos pritraukimo procesas jau vyksta.
„Aplinkinės šalys pasirinko skirtingas strategijas. Lenkija labai kvietė baltarusius atvykti, Latvija ir Estija vykdė bendresnes informacines kampanijas. Mūsų pasirinkimas buvo susidaryti konkretų įmonių sąrašą pagal jų veiklos sritis, eksportą į užsienį ir kontaktuoti su jomis. Ši taktika pasiteisino, nes jau dabar pagal atsirinktų įmonių skaičių esame pusiaukelėje.
Šiandien jau turime beveik 600 informacinių technologijų specialistų iš Baltarusijos. Šios šalies talentai labai panašūs į lietuvius, yra produktyvūs, turi savo verslus. Viskas ko jiems reikia, tai leisti čia atvykti. Kol kas su tuo sėkmingai susitvarkome“, – Delfi TV studijoje pasakoja „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
E. Čivilis sako, kad geopolitinė situacija turi tiesioginį poveikį užsienio investuotojų požiūriui į Lietuvą.
„Politiniai reiškiniai turi ir gerą, ir blogą pusę. Investuotojai iš Kinijos, su kuriais turėjome pokalbius, nebeatsako į mūsų laiškus. Turime būti realistais, kad kol bus tokie santykiai, situacija nepasikeis.
Kita vertus, atsiveria daug naujų galimybių. Praeitą savaitę Lietuvoje viešėję vienuolika didelių kompanijų verslo misijos atstovų teigė, kad JAV apie mus visi šneka, esame įdomūs dėl savo vertybinio stuburo. Delegacijos atstovai sako, kad turėtume vykti į šią šalį rodyti save, nes dabar esame labai teigiamai pristatomi rinkoje. Taip pat spalio mėnesį sulauksime ir bene didžiausios visų laikų investuotojų, eksportuotojų ir kitų didelių įmonių atstovų delegacijos iš Taivano.“
Laidos svečio teigimu, nors šiandien Kiniją kaip investuotoją ir galime pamiršti, tačiau tai nereiškia, kad situacija ateityje nepasikeis. E. Čivilis taip pat pažymi, kad pritraukdama investuotojus Lietuva dar ne vienerius metus galės išnaudoti ir savo kaip vartų tarp Rytų ir Vakarų įvaizdį.
Įvertino ateities rizikas
Kalbėdamas apie užsienio investuotojams taikomas lengvatas, kurios kartais iššaukia vietinių verslų pasipiktinimą, laidoje „Verslo požiūris“ viešėjęs naujasis „Investuok Lietuvoje“ vadovas sako, kad vietiniai verslai gauna daugiau reikalingų paskatų ir priemonių bei institucijų pagalbos. „Valstybės tikslas yra investuoti ten, kur gaunama didžiausia grąža ir efektyvumas, kad biudžetą galėtume perskirstyti kitoms socialinėms sritims. Matome, kad kiekvienas užsienio investicijoms skirtas euras mums grąžina devynis.“
Pasakodamas apie „Investuok Lietuvoje“ funkcijas, E. Čivilis sako, kad svarbu ne tik investuotojų pritraukimas, bet ir investicinės aplinkos kūrimas bei gerinimas. Investuotojai ieško greitų sprendimų ir galimybių sparčiau pradėti veiklą, todėl pašnekovas apgailestauja, kad reikalinga infrastruktūra Lietuvoje yra prastai išvystyta.
Pasak Delfi TV laidos pašnekovo, užsienio verslų sprendimas palikti Lietuvą po kelerių veiklos metų yra natūralus procesas. „Kiekviena organizacija turi savo gyvavimo ciklus. Jos taip pat yra spaudžiamos kaštų optimizavimo ir turime konstatuoti, kad Lietuva nėra ir nenori būti pigios darbo jėgos šalis. Mes nesiūlome sutaupyti. Tačiau vietoje vieno didelio išėjusio investuotojo, atsiranda daug kitų. Svarbu stebėti bendrą tendenciją, o ji yra auganti,“ – pozityviomis prognozėmis dalijasi E. Čivilis.
Vertindamas galimas ateities rizikas „Investuok Lietuvoje“ vadovas sako, kad didžiausia problema, pastebima ir tarp politiką formuojančių asmenų, yra talentų klausimas. Pasak E. Čivilio, jei ir toliau liksime užsidariusia šalimi, mūsų populiacija ir toliau taip smarkiai mažės, problema taps ne užsienio investuotojų pritraukimas, bet tai, jog nesugebėsime išlaikyti turimos infrastruktūros. Laidos „Verslo požiūris“ svečias viliasi, kad pasibaigus COVID-19 sukeltai krizei talentų ugdymo klausimas taps prioritetiniu sprendimų priėmėjų darbotvarkėje.
