Pasak jo, pernai sektorius dirbo įtemtomis ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, kurias lėmė ekonomikos lėtėjimas ir tuo pat metu išaugusios įmonių sąnaudos, taip pat besitęsiantis pandemijos COVID-19 poveikis ir neslūgstančios geopolitinės įtampos.
„Kol kas nematome požymių, kad šie metai bus lengvesni. Tiek pramonė Lietuvoje, tiek Europoje pernai patyrė sunkumų, todėl nesitikima staigaus gamybos ir vartojimo augimo, kas lemtų pastebimai aktyvesnį prekių judėjimą“, – pranešime sakė P. Drižas.
Jis pridūrė, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su atitinkamu 2022 m. laikotarpiu, mūsų šalies krovininio kelių transporto paslaugų eksporto vertė susitraukė 7,5 proc.
„Tai reikšmingas susitraukimas – metų pabaiga parodė, kad įmonės susidūrė su išaugusiomis veiklos sąnaudomis, kurios kaupėsi einamuoju laikotarpiu“, – sakė P. Drižas.
Pasak jo, staigus palūkanų augimas 2022–2023 metais verslui reikšmingai padidino skolinimosi išlaidas. Taip pat pabrango nauja įranga, transporto priemonės ir puspriekabės.
Juolab kad didėjantis Europos Sąjungos politinis spaudimas sumažinti transporto išmetamo anglies dioksido kiekį Europoje skatina investuoti į naujos kartos sunkvežimių modelius ir mažesnės taršos variklius, sunaudojančius mažiau degalų.
Nepaisant to, kad praėjusiais metais fiksuotas transporto paslaugų įkainių susitraukimas dėl pasiūlos ir paklausos disbalanso, tai nepadarė neigiamo poveikio darbo rinkai. Priešingai – sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų skaičius 2024 m. pradžioje siekė 88,3 tūkst. ir buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus, sakė P. Drižas.
TTLA vienija didžiausias šalyje tarptautinio transporto ir logistikos įmones, kurių bendra apyvarta siekia daugiau kaip 80 proc. viso šalies krovininio kelių transporto pajamų. Asociacijos narės vykdo tarptautinių krovinių operacijas Europoje, Azijoje bei kituose pasaulio regionuose visomis transporto rūšimis, apimančiomis kelių, aviacijos, vandens ir geležinkelių transportą.
