Teigiama, kad daugiausiai po Lietuvą pernai keliavo svečiai iš Latvijos (132 tūkst.) ir Lenkijos (118 tūkst.). Net 32 proc. visų atvykusių turistų sudarė keliautojai iš Lietuvos nusistatytų 4 tikslinių atvykstamojo turizmo rinkų – Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Izraelio.
Iš viso užsienio turistai Lietuvoje praėjusiais metais praleido 2,6 mln. naktų – 121 proc. daugiau nei metais prieš.
Pasak įstaigos vadovės Olgos Gončarovos, tokie apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų skaičiaus augimo tempai gerokai viršijo išankstines prognozes, tačiau ji pripažįsta – tam, kad Lietuva susigrąžintų prieš pandemiją matytus keliautojų srautus, dar yra nemažai darbo.
„Praėję metai buvo ypač sudėtingai prognozuojami. Dėliojome scenarijus, kada galima tikėtis susigrąžinti tai, ką pandemija, o vėliau ir karas, nubraukė. Galime pasidžiaugti, kad, nepaisant visų aplinkybių, Lietuvą aplankiusių turistų skaičius solidžiai aplenkė paskaičiuotas perspektyvas, tad palyginus su 2019 metais sulauktais užsienio svečių srautais, galime stebėti nuosaikų – 59 proc. – atsigavimą. Išankstiniais Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, pasaulio turizmo atsigavimas panašus – 63 proc. 2019-ųjų lygio. Visgi, dar atsiliekame nuo Europos, kuri jau pasiekė 79 proc. priešpandeminio turistų srauto“, – sako O. Gončarova.
Ji pažymi, kad nors dalis nuo karo bėgusių ukrainiečių pateko į turistų apgyvendinimo įstaigose statistiką, tai turėjo mažai įtakos bendrai atsigavimo tendencijai. Skaičiuojant užsienio turistus be ukrainiečių, jų sugrįžimas išlieka iš esmės nepakitęs ir siekia 58 proc. Atmetus ir turistus iš Rusijos bei Baltarusijos, kurių skaičius nuo 2019-ųjų gerokai susitraukė (atitinkamai -80 proc. ir -45 proc.), matoma ta pati tendencija – likusių šalių turistų skaičiaus atsigavimas siekia 63 proc. 2019 m. srauto.
Teigiama, kad pasibaigus pandeminiams suvaržymams, pernai ryškiausiai augo Pietų Korėjos keliautojų srautas – jų atvyko maždaug 5 kartus daugiau. Keliautojų iš Izraelio Lietuvą aplankė apie 263 proc. daugiau, Australijos – apie 227 proc. daugiau, panašiai ir iš Suomijos – 220 proc. ir Japonijos – 208 proc.
O. Gončarova sako, kad toks ryškus augimas prioritetinėse tolimosiose rinkose rodo, kad aktyvi turizmo rinkodara JAV, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Taivane bei stiprėjantys verslo ryšiai su šiomis valstybėmis duoda akivaizdžių rezultatų mūsų šaliai.
Pažymima, kad JAV net ir pandemijos metais tvirtai išsilaikė tarp dešimties valstybių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų.
Ji atkreipia dėmesį, kad iš kai kurių šalių turistų Lietuva sulaukė daugiau net ir lyginant su 2019 metais, kuomet Lietuvą aplankė rekordinis skaičius keliautojų. Pernai daugiau nei prieš pandemiją į šalį atvyko turistų iš Liuksemburgo, Maltos, Pietų Afrikos, Airijos, Graikijos, Islandijos bei JAV.
Daugiausiai turistų Lietuva sulaukė birželio–rugpjūčio mėnesiais – 36 proc. visų keliautojų su nakvyne šalį lankė būtent vasaros sezono metu.
Vidutinė užsieniečių viešnagės Lietuvoje trukmė išliko panaši – 2,27 nakvynės (2021 m. – 2,34).
