2022 m. trečiąjį ketvirtį einamosios sąskaitos perteklius sudarė 69,9 mlrd. eurų.
2023 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, remiantis sezoniškai pakoreguotais duomenimis, padidėjo prekių perteklius (75,5 mlrd. eurų, palyginti su 52,6 mlrd. eurų), o paslaugų perteklius sumažėjo (25,4 mlrd. eurų, palyginti su 35,8 mlrd. eurų).
Sumažėjo ir pirminių pajamų sąskaitos perteklius (5,5 mlrd. eurų, palyginti su 6,7 mlrd. eurų), o antrinių pajamų sąskaitos deficitas šiek tiek padidėjo (-21 mlrd. eurų, palyginti su -20,9 mlrd. eurų). Per tą patį laikotarpį kapitalo sąskaitos deficitas sumažėjo (-2,2 mlrd. eurų, palyginti su -6,2 mlrd. eurų).
2023 m. trečiąjį ketvirtį, remiantis sezoniškai nepakoreguotais duomenimis, ES fiksavo einamosios sąskaitos perviršį su Jungtine Karalyste (69,2 mlrd. eurų), JAV (33,6 mlrd. eurų), Šveicarija (16,1 mlrd. eurų), Kanada (11,2 mlrd. eurų), Brazilija (7,1 mlrd. eurų), Honkongu (6,9 mlrd. eurų), ofšoriniais finansų centrais (6,3 mlrd. eurų), Rusija (3,4 mlrd. eurų) ir Japonija (0,6 mlrd. eurų).
Namų ūkių taupymo norma euro zonoje sumažėjo iki 14 proc.
2023 m. trečiąjį ketvirtį namų ūkių taupymo norma euro zonoje siekė 14 proc. ir buvo mažesnė, nei tų pačių metų antrąjį ketvirtį, kai sudarė 14,3 proc., praneša Eurostatas.
Tuo pat metu namų ūkių investicijų lygis euro zonoje sumažėjo nuo 9,8 proc. iki 9,7 proc., o verslo (ne finansų korporacijų) pelno dalis sumažėjo nuo 40,7 proc. iki 40,2 proc.
Verslo investicijų norma euro zonoje 2023 metų trečiąjį ketvirtį per ketvirtį sumažėjo nuo 23,1 proc. iki 22,9 proc.
