Iš Zarasų kilęs A. Dainys po ekonomikos studijų grįžo į gimtąjį miestelį ir galvojo, kokiu verslu užsiimti. Įkvėpimo jis pasisėmė iš brolio, stiklo paketų gamybos verslą vystančio Vilniuje, o darbuotojus ir šiokį tokį pradinį kapitalą rado tuometinėje Darbo biržoje (dabar – Užimtumo tarnyboje), įgyvendinusioje verslumo skatinimo regionuose projektą.
Praktiškai visi iš Užimtumo tarnybos atėję darbuotojai „Granjumoje“ darbuojasi iki šiol. Verslininkas sako, kad gebėjimo išlaikyti žmones paslaptis paprasta – konkurencingi atlyginimai.
„Aš orientuojuosi ne į Zarasų, o į Lietuvos vidurkį. Šiame regione vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ siekia apie 1,2 tūkst. eurų, o mano įmonėje – iki 2 tūkst. eurų“, – sako A. Dainys.
Jis neslepia, kad regione yra nemažai problemų su alkoholio vartojimu, tačiau bendrovei su šiuo iššūkiu pavyksta sėkmingai tvarkytis: „Aš visiems iš karto aiškiai pasakau, kad antro perspėjimo nebus. Per visą veiklos laiką dėl to teko atsisveikinti tik su vienu žmogumi.“
Pagrindinė rinka – Latvija
Praėjusiais metais „Granjumos“ pajamos siekė beveik 2,2 mln. eurų, apie 80 proc. savo produkcijos bendrovė eksportuoja į kaimyninę Latviją, iki kurios sienos nuo Zarasų – vos keli kilometrai.
„Lietuvoje mūsų srityje labai didelė konkurencija, todėl pasirinkau dirbti su Latvijos rinka, kurioje turiu pažinčių, ryšių. Dėl to į reklamą nereikėjo investuoti nė cento“, – pasakoja A. Dainys.
Zarasuose pagamintus stiklo paketus perka Latvijos statybų bendrovės, langų gamintojai, kurie paskui savo produkciją eksportuoja, todėl „Granjumoje“ paruoštas stiklas pasiekia net Australiją.
Nors pastaruoju metu daug kalbama apie statybų rinkos lėtėjimą, A. Dainys atsargiai vertina, kad blogesni laikai galbūt jau praėjo. Bendrovės gamybos apimtys ėmė mažėti praėjusių metų lapkritį, ši tendencija išsilaikė ir šių metų pradžioje, tačiau nuo gegužės verslas vėl važiuoja įprastu ritmu.
Verslininkas neslepia, kad karas Ukrainoje ir jo nulemtas energetikos kainų šuolis įmonei buvo didelis iššūkis, pavyzdžiui, bendrovės sąskaitos už elektrą piko metu išaugo trigubai. Tačiau jis džiaugiasi, kad neturėjo ilgalaikių sutarčių su pirkėjais, todėl išaugusius kaštus galėjo lengviau perkelti į produkcijos kainas.
„Gal buvo vienas kitas, ieškojęs, kur pigiau. Bet iš esmės visiems buvo aišku, kodėl tos kainos kyla, visi suprato situaciją“, – teigia A. Dainys.
Planuoja išsiplėsti dvigubai
Šiuo metu „Granjuma“ planuoja plėtrą, jau pradėjo projektuoti papildomas gamybines patalpas, kurios stiklo paketų gamybos apimtį, o kartu ir įmonės pajamas, leistų padvigubinti.
Tiesa, A. Dainys sako labai neskubantis, kadangi verslą nori auginti be paskolų, ypač tai aktualu dabar, kai palūkanų normos vis auga, o skolinimasis brangsta.
Paklaustas, kaip apskritai vertina, verslo aplinką ir perspektyvas Zarasų krašte, pašnekovas teigia, jog iš esmės nėra didelio skirtumo, kur vystyti veiklą. Didžiuosiuose miestuose darbo jėgos kaštai gal kiek didesni, tačiau žaliavos, logistika ir panašiai visur kainuoja vienodai.
„Be abejo, didmiesčiuose daugiau gyventojų, didesnis darbo jėgos pasirinkimas, bet dirbti galima ir čia. Manau, kad regionai dar labiau atsigautų, jei čia ateitų daugiau didelių įmonių, paskui kurias atvyktų ir daugiau žmonių. O juk Zarasai ežerų, gamtos kraštas, kuris gali būti patrauklus gyventi ir dirbti“, – svarsto A. Dainys.
Tiesa, verslininkas pažymi, kad norint į Zarasus prisikviesti daugiau investuotojų, namų darbus turi padaryti ir vietos valdžia – suformuoti sklypus, atvesti į juos komunikacijas, kad verslui nereikėtų visko kurti nuo nulio.
Pastebėjus, kad ir pats galėjo rasti vietą gamyklai su paruošta infrastruktūra, užuot pirkęs apleistus sovietinius pastatus ir juos rekonstravęs, A. Dainys šypteli, kad yra Zarasų patriotas.
„Aš esu iš čia, čia mano šaknys, myliu Zarasus, todėl noriu dirbti čia. Kai nuvažiuoju į Vilnių, jau po pusdienio noriu namo“, – patikina „Granjumos“ savininkas.
